
Be komunikacijos reiškinio žmonių visuomenė neįmanoma. Šiandien senosios sąvokos „komunikacinės priemonės“, „masinė komunikacija“ išstumiamos iš vartosenos ir pakeičiamos naujomis – „žiniasklaida“, „visuomenės informavimo priemonės (VIP)“, bet visos šios žodžių junginių grupės vartojamos kaip sinonimai. „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ žiniasklaida apibrėžiama kaip „sistemingas įvairiopos informacijos tiekimas platesniems gyventojų sluoksniams, siekiant kryptingai paveikti visuomenės nuomonę“. Mokslininkas Vikamas Stidas VIP pavadino daugiau nei amatu ar pramonine gamyba, palygindamas jas su kažkuo tarp meno ir valdžios.
Žiniasklaidos, arba VIP, priemonių kasmet daugėja, tačiau populiariausiųjų viršūnėje išlieka: internetas, spauda, radijas, televizija, kinas ir kt. audiovizualinė technika. Pirma, apibrėžiant VIP sąvoką akcentuojamas ne informacijos platinimo būdas, o paskirtis – paveikti visuomenės nuomonę (prie VIP nepriskiriamas elektroninis paštas, faksas, telefonas, telegrafas, vertybiniai popieriai, nes jais platinama informacija siunčiama konkrečiam adresatui, visuomenė neinformuojama.). Antra, platinant viešąją informaciją privalu laikytis Visuomenės informavimo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimų ir pan. Trečia, pagal viešosios informacijos pateikimo būdą VIP galima suskirstyti į keturias grupes: garsines, vaizdines, spausdintines ir elektronines. Į pirmąsias dvi grupes (dar vadinamas audiovizualines priemones) įeina radijas, televizija, kabelinė televizija, videofilmai ir kt. Spausdintinės VIP: knygos, laikraščiai, žurnalai ir kt. Elektroninės: interneto tinklapiai, kuriuose pateikiama viešoji informacija.
Šiuolaikinės VIP neigiamai veikia raštingumą, ypač jaunimo, kritinį mąstymą, socialinį bendravimą. VIP (dažniau iš Vakarų) yra moralinių normų bei visuomenės elgesio formuotojos. Neigiama prasme. Kodėl? VIP, norėdama efektyviau paveikti daugumos nuomonę, gudriai „užmaskuoja“, ir smūgis suduodamas ne tik visuomenei (peršant kaip ir ką dėvėti, kuo sekti, ką valgyti ir pan.), bet ir mūsų kultūrai. Siekdama susitapatinti, dominuoti, užsidirbti, mažiau pasiekusi šalis aklai mėgina perimti išsivysčiusių šalių „šiukšles“: populiariąją muziką, pigius romanus, „muilo operas“, amerikietiškus videofilmus su smurto elementais, gausybę reklamuojamų produktų. Ugdytojų dėka su problemomis kovoti padeda efektyvus žiniasklaidos ir informacinių technologijų priemonių išnaudojimas.
Iš gausybės nereikalingos informacijos jaunimas gali atsirinkti patikimiausias VIP. Jaunimo mėgstamiausių VIP trejetuke: internetas, spauda ir radijas.
VIP naudojamės kasdien: norėdami gauti kuo tikslesnę informaciją, bendraudami su kitais, mokydamiesi, dirbdami, ilsėdamiesi ir pan. VIP nejuntamai užvaldo mūsų kasdienybę, tampa gyvenimo būdu, įtraukia į užburtą ratą, kuriame susiduriame su pagundomis. O kur pagundos, ten ir pavojai. Jų išvengti padeda VIP atsirinkimas.
Taigi tinkama VIP didina motyvaciją ir nukreipia savarankiškam mokymuisi, gerina raštingumą, skatina kūrybiškumą bei moko kritinio mąstymo. Naudinga VIP tarnauja, o ne valdo.
Neringa Visockė,
2012 07 14
Žiniasklaidos, arba VIP, priemonių kasmet daugėja, tačiau populiariausiųjų viršūnėje išlieka: internetas, spauda, radijas, televizija, kinas ir kt. audiovizualinė technika. Pirma, apibrėžiant VIP sąvoką akcentuojamas ne informacijos platinimo būdas, o paskirtis – paveikti visuomenės nuomonę (prie VIP nepriskiriamas elektroninis paštas, faksas, telefonas, telegrafas, vertybiniai popieriai, nes jais platinama informacija siunčiama konkrečiam adresatui, visuomenė neinformuojama.). Antra, platinant viešąją informaciją privalu laikytis Visuomenės informavimo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimų ir pan. Trečia, pagal viešosios informacijos pateikimo būdą VIP galima suskirstyti į keturias grupes: garsines, vaizdines, spausdintines ir elektronines. Į pirmąsias dvi grupes (dar vadinamas audiovizualines priemones) įeina radijas, televizija, kabelinė televizija, videofilmai ir kt. Spausdintinės VIP: knygos, laikraščiai, žurnalai ir kt. Elektroninės: interneto tinklapiai, kuriuose pateikiama viešoji informacija.
Šiuolaikinės VIP neigiamai veikia raštingumą, ypač jaunimo, kritinį mąstymą, socialinį bendravimą. VIP (dažniau iš Vakarų) yra moralinių normų bei visuomenės elgesio formuotojos. Neigiama prasme. Kodėl? VIP, norėdama efektyviau paveikti daugumos nuomonę, gudriai „užmaskuoja“, ir smūgis suduodamas ne tik visuomenei (peršant kaip ir ką dėvėti, kuo sekti, ką valgyti ir pan.), bet ir mūsų kultūrai. Siekdama susitapatinti, dominuoti, užsidirbti, mažiau pasiekusi šalis aklai mėgina perimti išsivysčiusių šalių „šiukšles“: populiariąją muziką, pigius romanus, „muilo operas“, amerikietiškus videofilmus su smurto elementais, gausybę reklamuojamų produktų. Ugdytojų dėka su problemomis kovoti padeda efektyvus žiniasklaidos ir informacinių technologijų priemonių išnaudojimas.
Iš gausybės nereikalingos informacijos jaunimas gali atsirinkti patikimiausias VIP. Jaunimo mėgstamiausių VIP trejetuke: internetas, spauda ir radijas.
VIP naudojamės kasdien: norėdami gauti kuo tikslesnę informaciją, bendraudami su kitais, mokydamiesi, dirbdami, ilsėdamiesi ir pan. VIP nejuntamai užvaldo mūsų kasdienybę, tampa gyvenimo būdu, įtraukia į užburtą ratą, kuriame susiduriame su pagundomis. O kur pagundos, ten ir pavojai. Jų išvengti padeda VIP atsirinkimas.
Taigi tinkama VIP didina motyvaciją ir nukreipia savarankiškam mokymuisi, gerina raštingumą, skatina kūrybiškumą bei moko kritinio mąstymo. Naudinga VIP tarnauja, o ne valdo.
Neringa Visockė,
2012 07 14