„DARŽOVIŲ IR VAISIŲ KRAITĖ“
Veiklos:
•Sodo daržo derlius. Mokausi sverti.
•Skęsta ar plūduriuoja?
•Vaisiai ir citrinų sultys.
•Stebuklingas mandarinas.
„SODO DARŽO DERLIUS. MOKAUSI SVERTI“
„Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) pokalbio metu mėgino spėti kas sunkesnis vaikas ar suaugęs žmogus. Mokytoja pakėlė vaiką, o vaikai mokytojos pakelti negalėjo. Taip išsiaiškino kas sunkesnis. Klabėjome, kad žmogaus svorį galime sužinoti jį pasvėrus svarstyklėmis. O ką dar galima sverti svarstyklėmis? Daržoves ir vaisius. Vaikai palygino kuo skiriasi mūsų turimos elektroninės, mechaninės ir pakabinamos svarstykles. „Skruzdėliukai“ svėrė vaisius ir daržoves. Vaisių turėjome 2 kg, o daržovių 6 kg. Prisiminė jų pavadinimus bei spalvas (bananas geltonas, pomidoras raudonas ir t.t.).
Kuomet svėrė kiekvieną daržovę ar vaisių atskirai, vaikai spėjo, kad cukinija svers daugiausiai. Spėjimas pasitvirtino, cukinija svėrė daugiausiai, ir buvo pati didžiausia mūsų daržovių pintinėje. Labiausiai vaikams patiko sverti elektroninėmis svarstyklėmis, mat iš karto rodė kiek daržovė ar vaisius sveria.
Vėliau ikimokyklinukai skaičiavo kiek turi morkų, kopūstų, paprikų, obuolių, bananų, mandarinų ir kt. daržovių bei vaisių. Pateiktose užduotėlėse vaikai skaičiavo kiek yra kopūstų, kiek kiškių (visiems kiškiams kopūstų užteko). Mokėsi įžvelgti, kad ant vienos obels kabo vienas obuolys-mažai, o ant kitos obels kabo daug obuolių.
„SKĘSTA AR PLŪDURIUOJA?“
Grupėje turėjome dvi pintines. Vienoje – daržovės, kitoje – vaisiai. Pasiūliau vaikams atlikti eksperimentą ir pažiūrėti kurios daržovės ar vaisiai skęsta vandenyje, o kurios plūduriuoja.
Ikimokyklinukai spėjo, jog visos pasirinktos daržovės ir vaisiai skęs vandenyje. Į dubenėlį su vandeniu vaikai dėjo daržoves ir vaisius, stebėjo, kurie plūduriuoja, o kurie skęsta.
Spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, nes vandenyje plūduriavo agurkas, obuolys ir kriaušė. Paaiškinau vaikams kodėl taip yra. Įvairių daržovių ir vaisių svoris skirtingas. Vieni iš jų yra pilnaviduriai, o kiti tuščiaviduriai. Visa tai lemia, ar jie vandenyje plūduriuoja, ar skęsta.
Po eksperimento vaikai domėjosi grupėje esančiais daržovių ir vaisių plakatais, muliažais, kartojo pažįstamų daržovių ir vaisių pavadinimus. Vėliau pasirinko norimus daržovių ar vaisių spalvinimo piešinius ir liejo guašu.
Sekančią dieną vėl prisiminėme daržovių ir vaisių pavadinimus, skaičiavome, kartojome spalvų pavadinimus.
Gaminome daržovių ir vaisių atspaudus. Vaikai pastebėjo, jog dažniausiai rinkosi gaminti kriaušės atspaudą, suskaičiavo kiek jų gavosi – 5. Surengėme parodėlę tėveliams.
Spontaniška veikla. Nudažytas daržoves ir vaisius palikome džiūti. Po 4 valandų pažiūrėjome, tačiau daržovės bei vaisiai buvo dar drėgni. Kitą rytą vaikai pastebėjo, jog dažai ant perpjautų daržovių ir vaisių yra išdžiūvę. Hipotezė pasitvirtino ir vaikai atspėjo, kad dažai ant šlapių vaisių visgi išdžius.
Žaidėme žaidimus „Atspėk, kas dėžėje?“ ir „Surask antrą pusę“. Vaikai visi vienbalsiai sakė, kad žaidimas „Atspėk, kas dėžėje?“ jiems patiko labiau.
Smagu, kad vaikai mokosi įsivertinti savo darbą ne tik veiklos, bet ir žaidimų metu. Naudojant nykščio metodą, vaikai rodė kaip jiems sekėsi, kas patiko.
„VAISIAI IR CITRINŲ SULTYS“
Kokius pažįstate vaisius? Ar vaisius valgyti sveika? Ar sveika gerti vaisių sultis?..
Vaikai susipažino su maisto pasirinkimo piramide ir sužinojo, kad vaisius valgyti reikia kiekvieną dieną, vaisiai ar jų sultys ne tik skanu, bet ir sveika.
Po pokalbio „Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) skaičiavo kiek kokių vaisių turi pintinėje, prisiminė kokių jie spalvų. Mokytoja perpjovė obuolį į dvi dalis ir vaikų paklausė kaip jie mano kas nutiks perpjautam obuoliui jį kuriam laikui palikus ant stalo. Grupėje buvo visiška tyla, vaikai svarstė ir labai norėjo atspėti kas gi nutiks obuoliukui. Drąsiai reiškė savo nuomonę ir sakė, jog nežino. Po muzikinės veiklos jokių didesnių pakitimų vaikai nepastebėjome, nes obuolys patamsėjo labai nežymiai.
Eksperimentavome toliau. Vaikai spėjo kurios sultys bus saldžios, o kurios rūgščios. „Skruzdėliukai“ teigė, kad citrinų sultys bus rūgščios, o obuolių – saldžios. Su rankine sulčiaspaude išsispaudėme obuolių ir citrinų sulčių. Paragavome. Vaikų spėjimas pasitvirtino 100%. Ikimokyklinukai sakė, kad obuolių sultys yra saldžios ir skanios, o citrinų tik skanios, tačiau rūgščios. Vėliau vaikai vienas vaisių puseles apšlakstė citrinų sultimis, o kitų ne. Sudėjo į dvi lėkštes ir kuriam laikui paliko ant palangės. Spėjo, kad perpjautiems vaisiams nieko nenutiks ir jie nepasikeis. Po pietų miego stebėjo vaisius. Nepasikeitė obuoliai, kurie buvo apšlakstyti citrinų sultimis, jie liko šviesios spalvos, o kiti vaisiai pakeitė spalvą, parudavo. Net obuolių sultys pasidarė rudos spalvos, o citrinų sultys spalvos nepakeitė. Diskutavome, kodėl taip nutiko. „Skruzdėliukų“ spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, spalvos nepakeitė tik obuolio puselės, nes jos buvo apšlakstytos citrinų sultimis.
„STEBUKLINGAS MANDARINAS“
Eksperimentą pradėjome klausimais: Koks čia vaisius? Mandarinas. Kokios jis spalvos? Oranžinės. Kiek turime mandarinų? Tris. Kuo jie skiriasi? Vienas didelis, kitas mažesnis, o trečias dar mažesnis.
Vaikai svėrė mandarinus ir stebėjo ar didžiausias svers daugiausiai, o mažiausias – mažiausiai. Spėjimas pasitvirtino! Didžiausias mandarinas svėrė daugiausiai.
Pasirinkome didelį ir mažą mandarinus, mažą nulupome. Vaikai spėjo ar mandarinai skęs dubenyje su vandeniu, ar plūduriuos. Du vaikai spėjo, kad nenuliptas mandarinas plūduriuos vandens paviršiuje, o 8 vaikai spėjo, kad skęs. Taip pat „Skruzdėliukai“ spėjo, kad nuluptas mandarinas dubenyje su vandeniu nuskęs. Vaikai sudėjo mandarinus į atskirus permatomus indus, pripylė vandens ir stebėjo kas bus.
Atlikus bandymą paaiškėjo, kad nenuluptas mandarinas plūduriuoja vandens paviršiuje, o nuluptas skęsta. Išsiaiškinome kodėl taip nutiko... Vaikų spėjimas pasitvirtino iš dalies.
Spontaniška vaikų veikla – buvo labai smagu į kibirėlį su vandeniu ir mandarinais sudėti nulupto mandarino žieveles. Jos taip pat plūduriavo vandens paviršiuje.
Veiklos:
•Sodo daržo derlius. Mokausi sverti.
•Skęsta ar plūduriuoja?
•Vaisiai ir citrinų sultys.
•Stebuklingas mandarinas.
„SODO DARŽO DERLIUS. MOKAUSI SVERTI“
„Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) pokalbio metu mėgino spėti kas sunkesnis vaikas ar suaugęs žmogus. Mokytoja pakėlė vaiką, o vaikai mokytojos pakelti negalėjo. Taip išsiaiškino kas sunkesnis. Klabėjome, kad žmogaus svorį galime sužinoti jį pasvėrus svarstyklėmis. O ką dar galima sverti svarstyklėmis? Daržoves ir vaisius. Vaikai palygino kuo skiriasi mūsų turimos elektroninės, mechaninės ir pakabinamos svarstykles. „Skruzdėliukai“ svėrė vaisius ir daržoves. Vaisių turėjome 2 kg, o daržovių 6 kg. Prisiminė jų pavadinimus bei spalvas (bananas geltonas, pomidoras raudonas ir t.t.).
Kuomet svėrė kiekvieną daržovę ar vaisių atskirai, vaikai spėjo, kad cukinija svers daugiausiai. Spėjimas pasitvirtino, cukinija svėrė daugiausiai, ir buvo pati didžiausia mūsų daržovių pintinėje. Labiausiai vaikams patiko sverti elektroninėmis svarstyklėmis, mat iš karto rodė kiek daržovė ar vaisius sveria.
Vėliau ikimokyklinukai skaičiavo kiek turi morkų, kopūstų, paprikų, obuolių, bananų, mandarinų ir kt. daržovių bei vaisių. Pateiktose užduotėlėse vaikai skaičiavo kiek yra kopūstų, kiek kiškių (visiems kiškiams kopūstų užteko). Mokėsi įžvelgti, kad ant vienos obels kabo vienas obuolys-mažai, o ant kitos obels kabo daug obuolių.
„SKĘSTA AR PLŪDURIUOJA?“
Grupėje turėjome dvi pintines. Vienoje – daržovės, kitoje – vaisiai. Pasiūliau vaikams atlikti eksperimentą ir pažiūrėti kurios daržovės ar vaisiai skęsta vandenyje, o kurios plūduriuoja.
Ikimokyklinukai spėjo, jog visos pasirinktos daržovės ir vaisiai skęs vandenyje. Į dubenėlį su vandeniu vaikai dėjo daržoves ir vaisius, stebėjo, kurie plūduriuoja, o kurie skęsta.
Spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, nes vandenyje plūduriavo agurkas, obuolys ir kriaušė. Paaiškinau vaikams kodėl taip yra. Įvairių daržovių ir vaisių svoris skirtingas. Vieni iš jų yra pilnaviduriai, o kiti tuščiaviduriai. Visa tai lemia, ar jie vandenyje plūduriuoja, ar skęsta.
Po eksperimento vaikai domėjosi grupėje esančiais daržovių ir vaisių plakatais, muliažais, kartojo pažįstamų daržovių ir vaisių pavadinimus. Vėliau pasirinko norimus daržovių ar vaisių spalvinimo piešinius ir liejo guašu.
Sekančią dieną vėl prisiminėme daržovių ir vaisių pavadinimus, skaičiavome, kartojome spalvų pavadinimus.
Gaminome daržovių ir vaisių atspaudus. Vaikai pastebėjo, jog dažniausiai rinkosi gaminti kriaušės atspaudą, suskaičiavo kiek jų gavosi – 5. Surengėme parodėlę tėveliams.
Spontaniška veikla. Nudažytas daržoves ir vaisius palikome džiūti. Po 4 valandų pažiūrėjome, tačiau daržovės bei vaisiai buvo dar drėgni. Kitą rytą vaikai pastebėjo, jog dažai ant perpjautų daržovių ir vaisių yra išdžiūvę. Hipotezė pasitvirtino ir vaikai atspėjo, kad dažai ant šlapių vaisių visgi išdžius.
Žaidėme žaidimus „Atspėk, kas dėžėje?“ ir „Surask antrą pusę“. Vaikai visi vienbalsiai sakė, kad žaidimas „Atspėk, kas dėžėje?“ jiems patiko labiau.
Smagu, kad vaikai mokosi įsivertinti savo darbą ne tik veiklos, bet ir žaidimų metu. Naudojant nykščio metodą, vaikai rodė kaip jiems sekėsi, kas patiko.
„VAISIAI IR CITRINŲ SULTYS“
Kokius pažįstate vaisius? Ar vaisius valgyti sveika? Ar sveika gerti vaisių sultis?..
Vaikai susipažino su maisto pasirinkimo piramide ir sužinojo, kad vaisius valgyti reikia kiekvieną dieną, vaisiai ar jų sultys ne tik skanu, bet ir sveika.
Po pokalbio „Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) skaičiavo kiek kokių vaisių turi pintinėje, prisiminė kokių jie spalvų. Mokytoja perpjovė obuolį į dvi dalis ir vaikų paklausė kaip jie mano kas nutiks perpjautam obuoliui jį kuriam laikui palikus ant stalo. Grupėje buvo visiška tyla, vaikai svarstė ir labai norėjo atspėti kas gi nutiks obuoliukui. Drąsiai reiškė savo nuomonę ir sakė, jog nežino. Po muzikinės veiklos jokių didesnių pakitimų vaikai nepastebėjome, nes obuolys patamsėjo labai nežymiai.
Eksperimentavome toliau. Vaikai spėjo kurios sultys bus saldžios, o kurios rūgščios. „Skruzdėliukai“ teigė, kad citrinų sultys bus rūgščios, o obuolių – saldžios. Su rankine sulčiaspaude išsispaudėme obuolių ir citrinų sulčių. Paragavome. Vaikų spėjimas pasitvirtino 100%. Ikimokyklinukai sakė, kad obuolių sultys yra saldžios ir skanios, o citrinų tik skanios, tačiau rūgščios. Vėliau vaikai vienas vaisių puseles apšlakstė citrinų sultimis, o kitų ne. Sudėjo į dvi lėkštes ir kuriam laikui paliko ant palangės. Spėjo, kad perpjautiems vaisiams nieko nenutiks ir jie nepasikeis. Po pietų miego stebėjo vaisius. Nepasikeitė obuoliai, kurie buvo apšlakstyti citrinų sultimis, jie liko šviesios spalvos, o kiti vaisiai pakeitė spalvą, parudavo. Net obuolių sultys pasidarė rudos spalvos, o citrinų sultys spalvos nepakeitė. Diskutavome, kodėl taip nutiko. „Skruzdėliukų“ spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, spalvos nepakeitė tik obuolio puselės, nes jos buvo apšlakstytos citrinų sultimis.
„STEBUKLINGAS MANDARINAS“
Eksperimentą pradėjome klausimais: Koks čia vaisius? Mandarinas. Kokios jis spalvos? Oranžinės. Kiek turime mandarinų? Tris. Kuo jie skiriasi? Vienas didelis, kitas mažesnis, o trečias dar mažesnis.
Vaikai svėrė mandarinus ir stebėjo ar didžiausias svers daugiausiai, o mažiausias – mažiausiai. Spėjimas pasitvirtino! Didžiausias mandarinas svėrė daugiausiai.
Pasirinkome didelį ir mažą mandarinus, mažą nulupome. Vaikai spėjo ar mandarinai skęs dubenyje su vandeniu, ar plūduriuos. Du vaikai spėjo, kad nenuliptas mandarinas plūduriuos vandens paviršiuje, o 8 vaikai spėjo, kad skęs. Taip pat „Skruzdėliukai“ spėjo, kad nuluptas mandarinas dubenyje su vandeniu nuskęs. Vaikai sudėjo mandarinus į atskirus permatomus indus, pripylė vandens ir stebėjo kas bus.
Atlikus bandymą paaiškėjo, kad nenuluptas mandarinas plūduriuoja vandens paviršiuje, o nuluptas skęsta. Išsiaiškinome kodėl taip nutiko... Vaikų spėjimas pasitvirtino iš dalies.
Spontaniška vaikų veikla – buvo labai smagu į kibirėlį su vandeniu ir mandarinais sudėti nulupto mandarino žieveles. Jos taip pat plūduriavo vandens paviršiuje.
„RUDENS DIRBTUVĖJE“
Veiklos:
•Vandens poveikis kankorėžiams.
•Klevo vaisiaus skrydis. Lenktynės. Kas greičiau pasieks žemę?
•Basų pėdų takas.
•Saulės atokaitoje. Matuoju šešėlius.
„VANDENS POVEIKIS KANKORĖŽIAMS“
Rugsėjo 2 dieną „Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) atliko pirmąjį savo eksperimentą.
Darželio kieme prisirinkome kankorėžių, taip pat jų turėjome ir grupėje. Aptarėme kuo jie panašūs ir kuo skiriasi (eglės ir pušies kankorėžiai). Lyginome kiek turėjome grupėje ir kiek radome lauke, sąvokos MAŽAI-DAUG. Apžiūrinėjome kankorėžius, juos lietėme ir Gustė pasakė, kad jie panašūs į ežiukus, nes yra spygliuoti.
Koks vandens poveikis kankorėžiams?
Paėmėme 3 plastikinius kibirėlius ir į juos įdėjome 3 pušies kankorėžius (mokėmės skaičiuoti iki trijų, ištarti žodžius eksperimentas ir kankorėžis). Įpylėme vandens, pastatėme matomoje vietoje ir stebėjome, kas įvyks po tam tikro laiko. Vaikai spėjo, kad kankorėžiai tiesiog plaukios ir nieko jiems nenutiks.
Po pietų miego ėjome pažiūrėti kas nutiko kankorėžiams. Šalia kibirėlių padėjome lygiai tokius pat pušies kankorėžius ir vaikai pastebėjo, kad kibirėlyje jie kitokie – tvirtai susiskleidę. Vėliau išėmėme kankorėžius iš vandens ir palikome džiūti.
Sekančią dieną tęsėme eksperimentą. Ikimokyklinukai žiūrėjo kas gi nutiko kankorėžiams juos išėmus iš vandens (palyginimui vieną buvome palikę vandenyje).
Vaikai pamatė, kad kankorėžiai išdžiūvo ir vėl išsiskleidė. Lietėm kankorėžius rankytėmis, o delniukais vaizdavome išsiskleidusius ir susiskleidusius kankorėžius. Vėliau darėme kankorėžių atspaudus smėlyje ir skaičiavome kiek atspaudų turime.
Vaikams paaiškinau, kad kankorėžiai vandenyje susiskleidžia, taip apsaugodami savo sėklas, kad šios neišbyrėtų, o kai yra sausa, jie išsiskleidžia leisdami vėjui išnešioti jų sėklas.
„Skruzdėliukų“ spėjimas, kad kankorėžiams vandenyje nieko nenutiks, nepasitvirtino.
„KLEVO VAISIAUS SKRYDIS. LENKTYNĖS. KAS GREIČIAU PASIEKS ŽEMĘ?“
Su vaikais prisiminėme kur auga kankorėžiai, apžiūrėjome eglės ir pušies šakeles. Taip pat vaikai susipažino su ąžuolo, kaštono, liepos ir klevo medžių lapais ir jų vaisiais. Tai giliukas, kaštonas, smulkūs riešutėliai ir sparnavaisiai.
Paklausiau vaikų kur galima rasti lapų. Dauguma sakė, kad lauke. Pokalbis tęsėsi ir paaiškėjo, kad lapai ir jų vaisiai auga ant medžių.
„Skruzdėliukai“ sužinojo, kad visų medžių sėklas išnešioja vėjas, taip pat labai sveika gerti liepžiedžių arbatą.
Paklausiau vaikų kas nutinka medžių lapams rudenį kai pučia vėjas. Išsiaiškinome, kad nukrenta ant žemės, tuomet juos galima rinkti ir su jais žaisti... Apžiūrinėdami medžių lapus pastebėjome, kad rudenį jie nusidažo įvairiomis spalvomis. Lauke radome klevo lapų, kurie buvo išmarginti Lietuvos vėliavos spalvomis (geltona, žalia, raudona).
Vėliau klevo lapus vaikai tepė guašu įvairiausiomis spalvomis, dėjo juos ant balto popieriaus lapo ir spaudė atspaudus. Labai smagu buvo nuimti klevo lapą nuo popieriaus ir pažiūrėti kas gavosi.
Svarstėme kas greičiau pasieks žemę, klevo lapas ar klevo vaisius?
„Skruzdėliukai“ (2-3 metai) spėjo, kad sparnavaisiai žemę pasieks greičiau nei klevo lapai. Virš galvyčių iškėlė juos į viršų ir paleido. Sparnavaisiai taip greitai nukrito ant žemės, kad vaikai spėjo suskaičiuoti tik iki dviejų. O kai paleido klevo lapus, suskaičiavo iki trijų. Vadinasi greičiau ant žemės nukrenta sparnavaisiai. Vaikų spėjimas pasitvirtino. Aptarėme kodėl lapas krenta lėčiau.
BASŲ PĖDŲ TAKAS
Kur yra žmogaus pėdutės? Kiek žmogus jų turi? Kam žmogui reikalingos pėdutės?..
„Skruzdėliukų“ grupės vaikučiai žino kur yra žmogaus pėdutės, kiek jų yra. Nusprendėme pėdutes apsivedžioti ant popieriaus lapo. Buvo labai smagu pamatyti savo pėdutę ir įdomu ją palyginti su draugų pėdutėmis.
Tuomet vaikų paklausiau ar prisimena kada paskutinį kartą vaikščiojo basomis, ar jiems tai patinka, ar grupėje galima vaikščioti basomis... Vaikai sakė, kad jiems labai patinka vaikščioti basomis ir su malonumu tai darytų grupėje.
Tad kitą dieną paruošiau jauniesiems smalsuoliams basų pėdų taką grupėje. Kiek daug klausimų sulaukiau: „Ką čia darai?“, „Kam tos dėžutės“, „Kodėl pili smėlį“, „Kas čia?“, „Kas čia parašyta?“, „Kur gavai kamštelius, akmenukus...? ir kt.
Pirma vaikai žiūrėjo pristatymą bei susipažino su basakojų takui skirtomis medžiagomis (mokėsi skaičiuoti).
Paklausiau vaikų kas nutiks jei šiuo takeliu eitume basomis.
„Skruzdėliukų“ grupės vaikai spėjo kas nutiks, jeigu eis basomis pėdutėmis per pieštukų drožles, medžio lapus, akmenukus, kamštelius, kamšalą (PES pluošto kamuoliukai/poliesterio užpildas), kankorėžius ar smėlį. Svarstė ar tai būtų puikus masažas kojytėms? Spėjo kas gi durs pėdutėmis, o kas ne.
Ikimokyklinukų spėjimas. Pėdutėmis nedurs: pieštukų drožlės, medžių lapai, akmenukai, kamšalas ir smėlis. Pėdutėms durs: kamšteliai ir kankorėžiai. Buvo keletas drąsuolių, kurie spėjo, jog pėdutėms niekas nedurs.
Taigi vaikučių laukė rimtas iššūkis. Vos keliolikos minučių pasivaikščiojimas padėjo pajusti teigiamų emocijų ir energijos antplūdį. Pasivaikščioti basomis skirtingais paviršiais vaikams labai patiko.
Mūsų BASŲ PĖDŲ TAKĄ sudarė 7 skirtingos dangos. Tai leido vaikams patirti visą netikėtų pojūčių gamą. Šis potyris privertė nusišypsoti ar sustingti iš netikėtumo.
Džiugu, kad vaikučių spėjimas pasitvirtino (vaikai, kurie teigė, jog jų kojytėms niekas nedurs, po pasivaikščiojimo sakė, kad jiems niekas nedūrė. Bet ar tai tiesa?).
Paklausiau ikimokyklinukų kas jiems patiko labiausiai? Balsai pasiskirstė taip: kamšalas – 8 balsai, smėlis – 5 balsai, kankorėžiai – 2 balsai, medžių lapai, akmenukai ir kamšteliai – po 1 balsą.
Džiaugiuosi mažaisiais tyrinėtojais! Šaunuoliai!!!
Vaikščiokim dažniau basomis, nes pėdose gausu nervų ląstelių susijusių su visais organais, todėl pėdų masažas stiprina ir atstato jų veiklą. Jis padeda sustiprinti kūno gyvybinį tonusą, pagerinti daugumos organų veiklą.
„SAULĖS ATOKAITOJE. MATUOJU ŠEŠĖLIUS“
Kas yra šešėlis? Kaip jis susidaro? Ar galime jį matyti? Ar visi šešėliai vienodi?...
Gražią rugsėjo dieną, šviečiant saulei, išėjome į darželio kiemą ir ėmėme ieškoti šešėlių.
„Skruzdėliukai“ spėjo, kad jų ir suaugusio žmogaus šešėliai nesiskirs.
Grupės aikštelėje sustojome taip, kad saulė šviestų į nugarą. Kalbėjomės kieno šešėlis didesnis vaiko ar suaugusiojo. Ikimokyklinukai (2-3 metai) sakė, kad vaiko šešėlis yra didesnis. Kai jiems mėginau paaiškinti, kad aš gi didesnė už juos. Jie man atsakė „Ir mes jau esame dideli“.
Vaikų spėjimas, kad vaiko ir suaugusio žmogaus šešėliai nesiskirs, nepasitvirtino.
Kitą dieną grupėje ir lauke ieškojome klevo ir kaštonų lapų šešėlių. Skaičiavome kiek jų matome. Pastebėjome ne tik lapų šešėlius, bet ir savo. Protarpiais saulė pasislėpdavo ir šešėlių nesimatydavo (žaidėme slėpynių).
Aiškinau vaikams, kad šešėlis, tai neryškus vaizdas, kai saulė šviečia į nugarą. Šešėliai atsiranda ir kambaryje, uždegus elektros lemputę. Taigi kur yra šviesa, ten susidaro ir šešėliai. Vaiko, suaugusio žmogaus ar medžio bei krūmo šešėliai skiriasi. Kuo didesnis žmogus ar aukštesnis medis, tuo šešėlis didesnis.
Veiklos:
•Vandens poveikis kankorėžiams.
•Klevo vaisiaus skrydis. Lenktynės. Kas greičiau pasieks žemę?
•Basų pėdų takas.
•Saulės atokaitoje. Matuoju šešėlius.
„VANDENS POVEIKIS KANKORĖŽIAMS“
Rugsėjo 2 dieną „Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) atliko pirmąjį savo eksperimentą.
Darželio kieme prisirinkome kankorėžių, taip pat jų turėjome ir grupėje. Aptarėme kuo jie panašūs ir kuo skiriasi (eglės ir pušies kankorėžiai). Lyginome kiek turėjome grupėje ir kiek radome lauke, sąvokos MAŽAI-DAUG. Apžiūrinėjome kankorėžius, juos lietėme ir Gustė pasakė, kad jie panašūs į ežiukus, nes yra spygliuoti.
Koks vandens poveikis kankorėžiams?
Paėmėme 3 plastikinius kibirėlius ir į juos įdėjome 3 pušies kankorėžius (mokėmės skaičiuoti iki trijų, ištarti žodžius eksperimentas ir kankorėžis). Įpylėme vandens, pastatėme matomoje vietoje ir stebėjome, kas įvyks po tam tikro laiko. Vaikai spėjo, kad kankorėžiai tiesiog plaukios ir nieko jiems nenutiks.
Po pietų miego ėjome pažiūrėti kas nutiko kankorėžiams. Šalia kibirėlių padėjome lygiai tokius pat pušies kankorėžius ir vaikai pastebėjo, kad kibirėlyje jie kitokie – tvirtai susiskleidę. Vėliau išėmėme kankorėžius iš vandens ir palikome džiūti.
Sekančią dieną tęsėme eksperimentą. Ikimokyklinukai žiūrėjo kas gi nutiko kankorėžiams juos išėmus iš vandens (palyginimui vieną buvome palikę vandenyje).
Vaikai pamatė, kad kankorėžiai išdžiūvo ir vėl išsiskleidė. Lietėm kankorėžius rankytėmis, o delniukais vaizdavome išsiskleidusius ir susiskleidusius kankorėžius. Vėliau darėme kankorėžių atspaudus smėlyje ir skaičiavome kiek atspaudų turime.
Vaikams paaiškinau, kad kankorėžiai vandenyje susiskleidžia, taip apsaugodami savo sėklas, kad šios neišbyrėtų, o kai yra sausa, jie išsiskleidžia leisdami vėjui išnešioti jų sėklas.
„Skruzdėliukų“ spėjimas, kad kankorėžiams vandenyje nieko nenutiks, nepasitvirtino.
„KLEVO VAISIAUS SKRYDIS. LENKTYNĖS. KAS GREIČIAU PASIEKS ŽEMĘ?“
Su vaikais prisiminėme kur auga kankorėžiai, apžiūrėjome eglės ir pušies šakeles. Taip pat vaikai susipažino su ąžuolo, kaštono, liepos ir klevo medžių lapais ir jų vaisiais. Tai giliukas, kaštonas, smulkūs riešutėliai ir sparnavaisiai.
Paklausiau vaikų kur galima rasti lapų. Dauguma sakė, kad lauke. Pokalbis tęsėsi ir paaiškėjo, kad lapai ir jų vaisiai auga ant medžių.
„Skruzdėliukai“ sužinojo, kad visų medžių sėklas išnešioja vėjas, taip pat labai sveika gerti liepžiedžių arbatą.
Paklausiau vaikų kas nutinka medžių lapams rudenį kai pučia vėjas. Išsiaiškinome, kad nukrenta ant žemės, tuomet juos galima rinkti ir su jais žaisti... Apžiūrinėdami medžių lapus pastebėjome, kad rudenį jie nusidažo įvairiomis spalvomis. Lauke radome klevo lapų, kurie buvo išmarginti Lietuvos vėliavos spalvomis (geltona, žalia, raudona).
Vėliau klevo lapus vaikai tepė guašu įvairiausiomis spalvomis, dėjo juos ant balto popieriaus lapo ir spaudė atspaudus. Labai smagu buvo nuimti klevo lapą nuo popieriaus ir pažiūrėti kas gavosi.
Svarstėme kas greičiau pasieks žemę, klevo lapas ar klevo vaisius?
„Skruzdėliukai“ (2-3 metai) spėjo, kad sparnavaisiai žemę pasieks greičiau nei klevo lapai. Virš galvyčių iškėlė juos į viršų ir paleido. Sparnavaisiai taip greitai nukrito ant žemės, kad vaikai spėjo suskaičiuoti tik iki dviejų. O kai paleido klevo lapus, suskaičiavo iki trijų. Vadinasi greičiau ant žemės nukrenta sparnavaisiai. Vaikų spėjimas pasitvirtino. Aptarėme kodėl lapas krenta lėčiau.
BASŲ PĖDŲ TAKAS
Kur yra žmogaus pėdutės? Kiek žmogus jų turi? Kam žmogui reikalingos pėdutės?..
„Skruzdėliukų“ grupės vaikučiai žino kur yra žmogaus pėdutės, kiek jų yra. Nusprendėme pėdutes apsivedžioti ant popieriaus lapo. Buvo labai smagu pamatyti savo pėdutę ir įdomu ją palyginti su draugų pėdutėmis.
Tuomet vaikų paklausiau ar prisimena kada paskutinį kartą vaikščiojo basomis, ar jiems tai patinka, ar grupėje galima vaikščioti basomis... Vaikai sakė, kad jiems labai patinka vaikščioti basomis ir su malonumu tai darytų grupėje.
Tad kitą dieną paruošiau jauniesiems smalsuoliams basų pėdų taką grupėje. Kiek daug klausimų sulaukiau: „Ką čia darai?“, „Kam tos dėžutės“, „Kodėl pili smėlį“, „Kas čia?“, „Kas čia parašyta?“, „Kur gavai kamštelius, akmenukus...? ir kt.
Pirma vaikai žiūrėjo pristatymą bei susipažino su basakojų takui skirtomis medžiagomis (mokėsi skaičiuoti).
Paklausiau vaikų kas nutiks jei šiuo takeliu eitume basomis.
„Skruzdėliukų“ grupės vaikai spėjo kas nutiks, jeigu eis basomis pėdutėmis per pieštukų drožles, medžio lapus, akmenukus, kamštelius, kamšalą (PES pluošto kamuoliukai/poliesterio užpildas), kankorėžius ar smėlį. Svarstė ar tai būtų puikus masažas kojytėms? Spėjo kas gi durs pėdutėmis, o kas ne.
Ikimokyklinukų spėjimas. Pėdutėmis nedurs: pieštukų drožlės, medžių lapai, akmenukai, kamšalas ir smėlis. Pėdutėms durs: kamšteliai ir kankorėžiai. Buvo keletas drąsuolių, kurie spėjo, jog pėdutėms niekas nedurs.
Taigi vaikučių laukė rimtas iššūkis. Vos keliolikos minučių pasivaikščiojimas padėjo pajusti teigiamų emocijų ir energijos antplūdį. Pasivaikščioti basomis skirtingais paviršiais vaikams labai patiko.
Mūsų BASŲ PĖDŲ TAKĄ sudarė 7 skirtingos dangos. Tai leido vaikams patirti visą netikėtų pojūčių gamą. Šis potyris privertė nusišypsoti ar sustingti iš netikėtumo.
Džiugu, kad vaikučių spėjimas pasitvirtino (vaikai, kurie teigė, jog jų kojytėms niekas nedurs, po pasivaikščiojimo sakė, kad jiems niekas nedūrė. Bet ar tai tiesa?).
Paklausiau ikimokyklinukų kas jiems patiko labiausiai? Balsai pasiskirstė taip: kamšalas – 8 balsai, smėlis – 5 balsai, kankorėžiai – 2 balsai, medžių lapai, akmenukai ir kamšteliai – po 1 balsą.
Džiaugiuosi mažaisiais tyrinėtojais! Šaunuoliai!!!
Vaikščiokim dažniau basomis, nes pėdose gausu nervų ląstelių susijusių su visais organais, todėl pėdų masažas stiprina ir atstato jų veiklą. Jis padeda sustiprinti kūno gyvybinį tonusą, pagerinti daugumos organų veiklą.
„SAULĖS ATOKAITOJE. MATUOJU ŠEŠĖLIUS“
Kas yra šešėlis? Kaip jis susidaro? Ar galime jį matyti? Ar visi šešėliai vienodi?...
Gražią rugsėjo dieną, šviečiant saulei, išėjome į darželio kiemą ir ėmėme ieškoti šešėlių.
„Skruzdėliukai“ spėjo, kad jų ir suaugusio žmogaus šešėliai nesiskirs.
Grupės aikštelėje sustojome taip, kad saulė šviestų į nugarą. Kalbėjomės kieno šešėlis didesnis vaiko ar suaugusiojo. Ikimokyklinukai (2-3 metai) sakė, kad vaiko šešėlis yra didesnis. Kai jiems mėginau paaiškinti, kad aš gi didesnė už juos. Jie man atsakė „Ir mes jau esame dideli“.
Vaikų spėjimas, kad vaiko ir suaugusio žmogaus šešėliai nesiskirs, nepasitvirtino.
Kitą dieną grupėje ir lauke ieškojome klevo ir kaštonų lapų šešėlių. Skaičiavome kiek jų matome. Pastebėjome ne tik lapų šešėlius, bet ir savo. Protarpiais saulė pasislėpdavo ir šešėlių nesimatydavo (žaidėme slėpynių).
Aiškinau vaikams, kad šešėlis, tai neryškus vaizdas, kai saulė šviečia į nugarą. Šešėliai atsiranda ir kambaryje, uždegus elektros lemputę. Taigi kur yra šviesa, ten susidaro ir šešėliai. Vaiko, suaugusio žmogaus ar medžio bei krūmo šešėliai skiriasi. Kuo didesnis žmogus ar aukštesnis medis, tuo šešėlis didesnis.
„KAS GYVENA PIEVOJE“
Veiklos:
•Sraigių lenktynės.
•Sliekų viešbutis.
•Atradimai pievoje.
•Guminukai monstriukai.
„SRAIGIŲ LENKTYNĖS“
Lietuvių liaudies išmintis sako „Važiuoja kaip sraigė su savo namu“.
Diskusija prasidėjo klausimais: „Ar matėte sraigę?“, „Kaip ji atrodo?“, „Ką žinote apie sraiges?“, „Kuo jos minta?“... Vaikai dalinosi savo įspūdžiais. Martyna ėmė pasakoti, kad sraigės minta daržovėmis ir jas reikia rinkti. Emilijus pritarė, kad jeigu jos atkeliautų į daržą ar sodą nebeliktų daržovių.
Aptarę kuo minta sraigės, ar jos naudingos žmogui, vaikai žiūrėjo vaizdo įrašą „Bestuburių tyrinėjimas. Pažintis su vynuogių sraige“. Prisiminė, kad sraigių po lietaus būna daugiau, sužinojo, kad sraigės yra moliuskai, neturi nei stuburo, nei kaulų ir yra lėtos.
Paklausiau vaikų „Kaip manote, ar sraigės valgomos?‘. Visi vienbalsiai atsakė, kad ne. Paaiškinau vaikams, kad pasaulyje yra žinoma daugiau nei 80 tūkstančių sraigių rūšių ir tik nedidelė dalis yra valgomos, o dar mažiau jų auginamos specialiuose ūkiuose.
Sužinojus, jog sraigės yra valgomos pasipylė penkiamečių komentarai. Andrius sakė „O aš maniau, kad sraigės daromos iš lašinių“, Emilijus sakė „Aš tai ragauti tikrai nenoriu“.
Ikimokyklinukai suskaičiavo kiek sraigių turime – 7. Jas palyginome, 4 didelės, trys mažesnės ir surengėme sraigių lenktynes. Vaikai spėjo, kad greitesnės bus mažytės sraigės, Emilijus šmaikštavo „Jos greitesnis, nes plonesnės“.
Sudėjome sraiges į dėžę ir stebėjome, kuri iš dėžės atšliauš pirmutinė. Vėliau, ant balto popieriaus lapo, nubrėžėme starto ir finišo linijas. Vaikai sudėjo sraiges. Drauge stebėjome sraigių lenktynes. Buvo labai įdomu matyti sraigių pėdsakus lape.
Emilijus draugams pavaizdavo kodėl sraigės taip lėtai šliaužia.
Kiek buvo džiaugsmo kuomet vaikų spėjimas pasitvirtino – lenktynes laimėjo mažesnė sraigė.
Drauge stebėjome per kiek laiko sraigės pasieks finišą. Lenktynės prasidėjo 9.25 val, baigėsi 9.36 val. Per 11 minučių sraigė čempionė nušliaužė vos 23 centimetrus. Vėliau sraiges matavome, didžiausia buvo 6 cm ilgio, o mažiausia – 4 cm.
Kuomet vaikai pasiūlė pažiūrėti ar sraigės išalko, moliuskus vaišinome salotų lapais, agurku bei cukinija. Buvo labai smagu ne tik stebėti kaip sraigės valgo, bet ir kaip sraigės miega bei tuštinasi (vaikai labai pastabūs). Vėliau Luknė nupiešė sraigę su salotos lapu...
„SLIEKŲ VIEŠBUTIS“
Oras nuostabus. Dienos veikla vyko darželio kieme. Pažiūrėję vaizdo įrašą „Bestuburių tyrinėjimas. Pažintis su slieku“ su vaikais išėjome į lauką. Prisiminę ką sužinojo apie sraiges, vaikai svarstė: kur gyvena sliekai;, kuo minta, ar jie naudingi žmonėms, kuo sliekai panašūs į sraiges ir kuo skiriasi...
Įdomu! Sliekai priklauso žieduotųjų kirmėlių rūšiai ir gyvena dirvos paviršiuje, įsirausę iki 10 cm gylio. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 15 rūšių. Paskaičiuota, kad sliekas per parą suvartoja tiek maisto, kiek pats sveria – apie 1-4 gramus. Sliekai minta pūvančiomis augalų atliekomis, rausdami urvus pureną dirvą, gerina oro ir vandens apytaką, o tuštindamiesi – tręšia. Sakoma, kad už visą pasaulio augalijos grožį ir jos duodamą derlių turime padėkoti sliekams.
Vaikai pasakojo, kad sliekai į sraiges panašūs tuo, kad slepiasi, rangosi ir šliaužioja, tiktai po žeme. Sakė, kad jų visai nebijo...
Darželio kieme pastebėjome medinį suoliuką-driežiuką. Vaikų paklausiau ar driežiukas panašus į slieką. Penkiamečiai sakė, kad nepanašus.
Į kibirėlį prisikasę žemių vaikai ėmė ieškoti sliekų. Rado 6. Grįžus į grupę išmatavo kokio ilgio yra rasti sliekai. Buvo labai sunku, nes jie neišsitiesia ir labai rangosi. Pavyko išmatuoti tris sliekus, kurių ilgis buvo 11 cm, 9 cm ir 6 cm. Vaikai pastebėjo, kad sliekai skirtingo dydžio. Martyna pastebėjo, kad vienas sliekas susiraizgė į trejetą. Paklausiau vaikų kuo sliekai dar naudingi žmonėms. Vaikai sakė, kad sliekai padeda žvejams sugauti žuvį.
Vėliau vaikai žaidė žaidimą „Sliekų slėpynės“. Atsargiai sliekus įdėjo į kibirėlį su žemėmis ir spėjo ar jie pasislėps. Taip sliekai pasislėpė... Vaikų spėjimas pasitvirtino.
Sutarėme sliekų viešbutį apžiūrėti po kelių dienų ir juos paleisti į laisvę.
„ATRADIMAI PIEVOJE“
Kas gyvena pievoje? Nusprendėme keliauti į žygį ir darželio teritorijoje ieškoti pievos gyventojų. Vaikai svarstė ir aiškino, kad darželio pievose bei gėlynuose pavyks pastebėti sraigę, slieką, skruzdėlę, bitę, drugelį, vabalą, vorą.
Ieškodami bei tyrinėdami darželio aplinką vaikai atrado daugybę įvairių vabalų bei vabzdžių. Ikimokyklinukams pavyko pamatyti 6 skruzdėles, 7 vorus, 6 vabalus, 3 drugelius, 3 žiogus, 2 uodus, 1 sraigę, 4 muses, 2 bites ir 1 kamanę, 1 slieką bei šliužą. Buvo labai įdomu vabalus stebėti per didinamą stiklą. Nesitikėjome, kad pamatysime tiek daug pievos gyventojų, nors mūsų paieškos tęsėsi tik pusvalandį.
Apibendrinat savo tyrinėjimus vaikai sakė, jog spėjimas pasitvirtino, jie pamatė sraigę, slieką, skruzdėlę, bitę, drugelį, vabalą, vorą ir dar daugiau vabalų nei tikėjosi.
Buvo šaunu keliauti po darželio pievą ir atrasti jos gyventojus.
„GUMINUKAI MONSTRIUKAI“
Vaikai paėmė 4 stiklines. Į pirmąją stiklinę pripylė vandens, į antrąją stiklinę su vandeniu įbėrė šaukštą cukraus, į trečiąją stiklinę su vandeniu įbėrė šaukštą druskos, o į ketvirtąją stiklinę įpylė kokakolos. Ant stalo mokytoja išdėliojo geltonų, raudonų ir žalių guminukų. Vaikai pasiūlė sudėlioti Lietuvos vėliavą ir jiems šauniai pavyko.
Paklausiau vaikų kaip jie mano kam mums reikės stiklinių, cukraus druskos, kokakolos, guminukų ir šaukštelių. Vaikai atsakė „Taigi darysime eksperimentą“. Džiugu, kad penkiamečiai jau įvardina žodį „eksperimentas“. Paskui vaikų paklausiau „Kas nutiks guminukams, jeigu juos įdėsime į šias stiklines?“.
Martyna spėjo, kad vandenyje išsipūs burbulai ir saldainiai ims tirpti. Emilijus spėjo, kad guminukai stiklinėse su cukrumi ir kokakola pasidarys dar saldesni, sūriame vandenyje suges, nes prisigers druskos, o vandenyje esantis guminukas ištirps, nes pilve jis taip pat ištirpsta. Emilijui pritarė ir kiti vaikai.
Vaikai patys išsirinko kokios spalvos guminukus naudos eksperimentui. Pasirinkta spalva –geltona. Eksperimentas prasidėjo kuomet penkiamečiai išmatavo guminukų ilgį ir sudėjo į stiklines. Į pirmąją stiklinę su vandeniu įdėtas guminukas buvo 1,9 cm dydžio, į antrąją stiklinę su saldintu vandeniu – 1,9 cm dydžio, į trečiąją stiklinę su sūriu vandeniu – taip pat 1, 9 cm dydžio, o į ketvirtąją stiklinę su kokakola – 1,7 cm dydžio. Po valandos skanumynus vėl išmatavome. Visose stiklinėse guminukai padidėjo. Pirmoje jis buvo 2,1 cm dydžio, antroje – 2,2 cm, trečioje – 2,0 cm dydžio, o ketvirtoje – 2,3 cm dydžio.
Po trijų valandų saldainius taip pat matavo. Guminukai vėl padidėjo. Pirmoje jis buvo 2,3 cm dydžio, antroje – 2,4 cm, trečioje – 2,3 cm dydžio, o ketvirtoje – 2,5 cm dydžio. Paskutinį sykį guminukus matavome po 6 valandų. Pirmoje jis buvo 2,7 cm dydžio, antroje – 2,9 cm, trečioje – 2,5cm dydžio, o ketvirtoje – 2,8 cm dydžio.
Vaikai pastebėjo, kad guminukai neištirpo, o šiek tiek padidėjo ir pakeitė spalvą. Aptarėme, kad guminukai pagaminti iš želatinos. Sąveikaudama su skysčiu želatina plečiasi, todėl skanumynai vandenyje padidėjo.
Vaikų kelta hipotezė nepasitvirto, nes guminukai neištirpo, o padidėjo. Eksperimentas vaikams labai patiko.
Veiklos:
•Sraigių lenktynės.
•Sliekų viešbutis.
•Atradimai pievoje.
•Guminukai monstriukai.
„SRAIGIŲ LENKTYNĖS“
Lietuvių liaudies išmintis sako „Važiuoja kaip sraigė su savo namu“.
Diskusija prasidėjo klausimais: „Ar matėte sraigę?“, „Kaip ji atrodo?“, „Ką žinote apie sraiges?“, „Kuo jos minta?“... Vaikai dalinosi savo įspūdžiais. Martyna ėmė pasakoti, kad sraigės minta daržovėmis ir jas reikia rinkti. Emilijus pritarė, kad jeigu jos atkeliautų į daržą ar sodą nebeliktų daržovių.
Aptarę kuo minta sraigės, ar jos naudingos žmogui, vaikai žiūrėjo vaizdo įrašą „Bestuburių tyrinėjimas. Pažintis su vynuogių sraige“. Prisiminė, kad sraigių po lietaus būna daugiau, sužinojo, kad sraigės yra moliuskai, neturi nei stuburo, nei kaulų ir yra lėtos.
Paklausiau vaikų „Kaip manote, ar sraigės valgomos?‘. Visi vienbalsiai atsakė, kad ne. Paaiškinau vaikams, kad pasaulyje yra žinoma daugiau nei 80 tūkstančių sraigių rūšių ir tik nedidelė dalis yra valgomos, o dar mažiau jų auginamos specialiuose ūkiuose.
Sužinojus, jog sraigės yra valgomos pasipylė penkiamečių komentarai. Andrius sakė „O aš maniau, kad sraigės daromos iš lašinių“, Emilijus sakė „Aš tai ragauti tikrai nenoriu“.
Ikimokyklinukai suskaičiavo kiek sraigių turime – 7. Jas palyginome, 4 didelės, trys mažesnės ir surengėme sraigių lenktynes. Vaikai spėjo, kad greitesnės bus mažytės sraigės, Emilijus šmaikštavo „Jos greitesnis, nes plonesnės“.
Sudėjome sraiges į dėžę ir stebėjome, kuri iš dėžės atšliauš pirmutinė. Vėliau, ant balto popieriaus lapo, nubrėžėme starto ir finišo linijas. Vaikai sudėjo sraiges. Drauge stebėjome sraigių lenktynes. Buvo labai įdomu matyti sraigių pėdsakus lape.
Emilijus draugams pavaizdavo kodėl sraigės taip lėtai šliaužia.
Kiek buvo džiaugsmo kuomet vaikų spėjimas pasitvirtino – lenktynes laimėjo mažesnė sraigė.
Drauge stebėjome per kiek laiko sraigės pasieks finišą. Lenktynės prasidėjo 9.25 val, baigėsi 9.36 val. Per 11 minučių sraigė čempionė nušliaužė vos 23 centimetrus. Vėliau sraiges matavome, didžiausia buvo 6 cm ilgio, o mažiausia – 4 cm.
Kuomet vaikai pasiūlė pažiūrėti ar sraigės išalko, moliuskus vaišinome salotų lapais, agurku bei cukinija. Buvo labai smagu ne tik stebėti kaip sraigės valgo, bet ir kaip sraigės miega bei tuštinasi (vaikai labai pastabūs). Vėliau Luknė nupiešė sraigę su salotos lapu...
„SLIEKŲ VIEŠBUTIS“
Oras nuostabus. Dienos veikla vyko darželio kieme. Pažiūrėję vaizdo įrašą „Bestuburių tyrinėjimas. Pažintis su slieku“ su vaikais išėjome į lauką. Prisiminę ką sužinojo apie sraiges, vaikai svarstė: kur gyvena sliekai;, kuo minta, ar jie naudingi žmonėms, kuo sliekai panašūs į sraiges ir kuo skiriasi...
Įdomu! Sliekai priklauso žieduotųjų kirmėlių rūšiai ir gyvena dirvos paviršiuje, įsirausę iki 10 cm gylio. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 15 rūšių. Paskaičiuota, kad sliekas per parą suvartoja tiek maisto, kiek pats sveria – apie 1-4 gramus. Sliekai minta pūvančiomis augalų atliekomis, rausdami urvus pureną dirvą, gerina oro ir vandens apytaką, o tuštindamiesi – tręšia. Sakoma, kad už visą pasaulio augalijos grožį ir jos duodamą derlių turime padėkoti sliekams.
Vaikai pasakojo, kad sliekai į sraiges panašūs tuo, kad slepiasi, rangosi ir šliaužioja, tiktai po žeme. Sakė, kad jų visai nebijo...
Darželio kieme pastebėjome medinį suoliuką-driežiuką. Vaikų paklausiau ar driežiukas panašus į slieką. Penkiamečiai sakė, kad nepanašus.
Į kibirėlį prisikasę žemių vaikai ėmė ieškoti sliekų. Rado 6. Grįžus į grupę išmatavo kokio ilgio yra rasti sliekai. Buvo labai sunku, nes jie neišsitiesia ir labai rangosi. Pavyko išmatuoti tris sliekus, kurių ilgis buvo 11 cm, 9 cm ir 6 cm. Vaikai pastebėjo, kad sliekai skirtingo dydžio. Martyna pastebėjo, kad vienas sliekas susiraizgė į trejetą. Paklausiau vaikų kuo sliekai dar naudingi žmonėms. Vaikai sakė, kad sliekai padeda žvejams sugauti žuvį.
Vėliau vaikai žaidė žaidimą „Sliekų slėpynės“. Atsargiai sliekus įdėjo į kibirėlį su žemėmis ir spėjo ar jie pasislėps. Taip sliekai pasislėpė... Vaikų spėjimas pasitvirtino.
Sutarėme sliekų viešbutį apžiūrėti po kelių dienų ir juos paleisti į laisvę.
„ATRADIMAI PIEVOJE“
Kas gyvena pievoje? Nusprendėme keliauti į žygį ir darželio teritorijoje ieškoti pievos gyventojų. Vaikai svarstė ir aiškino, kad darželio pievose bei gėlynuose pavyks pastebėti sraigę, slieką, skruzdėlę, bitę, drugelį, vabalą, vorą.
Ieškodami bei tyrinėdami darželio aplinką vaikai atrado daugybę įvairių vabalų bei vabzdžių. Ikimokyklinukams pavyko pamatyti 6 skruzdėles, 7 vorus, 6 vabalus, 3 drugelius, 3 žiogus, 2 uodus, 1 sraigę, 4 muses, 2 bites ir 1 kamanę, 1 slieką bei šliužą. Buvo labai įdomu vabalus stebėti per didinamą stiklą. Nesitikėjome, kad pamatysime tiek daug pievos gyventojų, nors mūsų paieškos tęsėsi tik pusvalandį.
Apibendrinat savo tyrinėjimus vaikai sakė, jog spėjimas pasitvirtino, jie pamatė sraigę, slieką, skruzdėlę, bitę, drugelį, vabalą, vorą ir dar daugiau vabalų nei tikėjosi.
Buvo šaunu keliauti po darželio pievą ir atrasti jos gyventojus.
„GUMINUKAI MONSTRIUKAI“
Vaikai paėmė 4 stiklines. Į pirmąją stiklinę pripylė vandens, į antrąją stiklinę su vandeniu įbėrė šaukštą cukraus, į trečiąją stiklinę su vandeniu įbėrė šaukštą druskos, o į ketvirtąją stiklinę įpylė kokakolos. Ant stalo mokytoja išdėliojo geltonų, raudonų ir žalių guminukų. Vaikai pasiūlė sudėlioti Lietuvos vėliavą ir jiems šauniai pavyko.
Paklausiau vaikų kaip jie mano kam mums reikės stiklinių, cukraus druskos, kokakolos, guminukų ir šaukštelių. Vaikai atsakė „Taigi darysime eksperimentą“. Džiugu, kad penkiamečiai jau įvardina žodį „eksperimentas“. Paskui vaikų paklausiau „Kas nutiks guminukams, jeigu juos įdėsime į šias stiklines?“.
Martyna spėjo, kad vandenyje išsipūs burbulai ir saldainiai ims tirpti. Emilijus spėjo, kad guminukai stiklinėse su cukrumi ir kokakola pasidarys dar saldesni, sūriame vandenyje suges, nes prisigers druskos, o vandenyje esantis guminukas ištirps, nes pilve jis taip pat ištirpsta. Emilijui pritarė ir kiti vaikai.
Vaikai patys išsirinko kokios spalvos guminukus naudos eksperimentui. Pasirinkta spalva –geltona. Eksperimentas prasidėjo kuomet penkiamečiai išmatavo guminukų ilgį ir sudėjo į stiklines. Į pirmąją stiklinę su vandeniu įdėtas guminukas buvo 1,9 cm dydžio, į antrąją stiklinę su saldintu vandeniu – 1,9 cm dydžio, į trečiąją stiklinę su sūriu vandeniu – taip pat 1, 9 cm dydžio, o į ketvirtąją stiklinę su kokakola – 1,7 cm dydžio. Po valandos skanumynus vėl išmatavome. Visose stiklinėse guminukai padidėjo. Pirmoje jis buvo 2,1 cm dydžio, antroje – 2,2 cm, trečioje – 2,0 cm dydžio, o ketvirtoje – 2,3 cm dydžio.
Po trijų valandų saldainius taip pat matavo. Guminukai vėl padidėjo. Pirmoje jis buvo 2,3 cm dydžio, antroje – 2,4 cm, trečioje – 2,3 cm dydžio, o ketvirtoje – 2,5 cm dydžio. Paskutinį sykį guminukus matavome po 6 valandų. Pirmoje jis buvo 2,7 cm dydžio, antroje – 2,9 cm, trečioje – 2,5cm dydžio, o ketvirtoje – 2,8 cm dydžio.
Vaikai pastebėjo, kad guminukai neištirpo, o šiek tiek padidėjo ir pakeitė spalvą. Aptarėme, kad guminukai pagaminti iš želatinos. Sąveikaudama su skysčiu želatina plečiasi, todėl skanumynai vandenyje padidėjo.
Vaikų kelta hipotezė nepasitvirto, nes guminukai neištirpo, o padidėjo. Eksperimentas vaikams labai patiko.
„TARP ŽIEDELIŲ IR LAPELIŲ“
Veiklos:
•Spalvinu gėles.
•Gėlės ir jų paslaptys.
„SPALVINU GĖLES“
EKSPERIMENTO TIKSLAS. Išsiaiškinti, kad augalų augimui reikalingas vanduo. Praktiškai pamatyti, kad gėlės, kurios buvo pamerktos į spalvotą vandenį, jį gėrė ir gėlių žiedlapiai pakeitė spalvą.
PRIEMONĖS: stiklinės, maistiniai dažai, pagaliukai (maišymui), chrizantemų žiedai.
HIPOTEZĖ. Augalų augimui reikalingas vanduo. Siurbdamas spalvotą vandenį augalas nusidažo tokia pat spalva.
EIGA. Į tris stiklines vaikai pripylė vandens, įlašino maistinių dažų (geltonų, žalių, raudonų) bei gerai viską išmaišė. Susipažino kokias gėles merkė į spalvotą vandenį, tai chrizantemos. Po kelių valandų stebėjo ar spėjimas pasitvirtino. Gėlių žiedai pasikeitė, apatiniai lapeliai nusidažė. Smagu, kad vaikų spėjimas pasitvirtino. Diskutavome kodėl taip nutiko.
Kad augalai galėtų augti, jiems reikia vandens. Jis kyla stiebų į lapus ir žiedus. Siurbdamas spalvotą vandenį augalas nusidažo tokia pat spalva. Kadangi augalo stiebas ir lapai žali, kitą spalvą pastebėti sunku. Balti žiedai virsta spalvotais.
IŠVADA. Siurbdamas spalvotą vandenį augalas nusidažo tokia pat spalva.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
Vaikai spėjo kad gėlės nusidažys, nes vanduo yra spalvotas. Smagu, kad spėjimas pasitvirtino.
„PASLAPTYS“
EKSPERIMENTO TIKSLAI. Skatinti vaiką tyrinėti, stebėti, atrasti. Išsiaiškinti kas skęsta vandenyje, o kas ne.
PRIEMONĖS: gėlės, akmenėlis, sąvaržėlė, giliukas, dubenėlis su vandeniu, liniuotė ir trintukas (svarstyklėms), žolynai, permatomi plastikiniai dangteliai (paslaptims).
HIPOTEZĖS. Gėlių žiedai, giliukai vandenyje neskęs, sąvaržėlė bei akmenėlis skęs. Smėlyje po permatomu plastikiniu dangteliu padėjus gėles pasimatys paslaptis.
EIGA. Darželio kieme vaikai priskynė įvairių žolynų, o gėlių žiedų atsinešė iš namų. Į dubenėlį pripylė vandens ir rinkosi ką nori į jį įdėti: gėlytę, akmenėlį, sąvaržėlę ar giliuką. Ikimokyklinukai dėjo gėlės žiedus, akmenėlius, sąvaržėles bei giliukus ir stebėjo kas skęsta vandenyje, o kas ne. Iš trintuko bei liniuotės pasigamino svarstykles ir lygino kas sunkesnis gėlės žiedas ar akmenėlis. Taip pat spalvino gėles ir skaičiavo kiek lapelių turi kiekvienas žiedas, prisiminė kaip rašomi skaitmenys (simboliai, kuriais užrašomi skaičiai) nuo 1 iki 7.
Vėliau, iš įvairių žolynų, lauke vaikai dėliojo seką:
žolynėlis, lapelis, gėlytė,
žolynėlis, lapelis, gėlytė ...
Taip pat, iš gėlių žiedų ir įvairių lapelių, smėlio dėžėje vaikai bandė sukurti paslaptis. Smėlyje iškasė duobę, į ją įdėjo pasirinktų gėlių ir lapelių, uždengė permatomu plastikiniu dangteliu ir užkasė smėliu. Po kurio laiko atkasus smėlį vaikai atrado nuostabias paslaptis, kurias rodė savo draugams.
IŠVADA. Gėlių žiedai vandenyje neskęsta, nes yra lengvi. Smėlyje po permatomu plastikiniu dangteliu padėjus gėles pasimatė paslaptys.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
Maja sakė, kad giliukas neskęs, nes jis apvalios formos. Ugnė sakė, kad akmenukas skęs, nes matė kaip jūroje buvo nuskendę ir jis yra sunkus, o gėlės nenuskęs, nes turi daug jėgų.
Vaikų spėjimas, jog gėlių žiedai, giliukai neskęs, sąvaržėlė bei akmenėlis skęs, pasitvirtino.
Ikimokyklinukai nebuvo darę paslapčių smėlio dėžėje, todėl šis jų spėjimas nepasitvirtino, Vaikai manė, kad gėlės neišsilaikys po dangteliu. Jie sakė, jog gėlės susimaišys su smėliu.
Veiklos:
•Spalvinu gėles.
•Gėlės ir jų paslaptys.
„SPALVINU GĖLES“
EKSPERIMENTO TIKSLAS. Išsiaiškinti, kad augalų augimui reikalingas vanduo. Praktiškai pamatyti, kad gėlės, kurios buvo pamerktos į spalvotą vandenį, jį gėrė ir gėlių žiedlapiai pakeitė spalvą.
PRIEMONĖS: stiklinės, maistiniai dažai, pagaliukai (maišymui), chrizantemų žiedai.
HIPOTEZĖ. Augalų augimui reikalingas vanduo. Siurbdamas spalvotą vandenį augalas nusidažo tokia pat spalva.
EIGA. Į tris stiklines vaikai pripylė vandens, įlašino maistinių dažų (geltonų, žalių, raudonų) bei gerai viską išmaišė. Susipažino kokias gėles merkė į spalvotą vandenį, tai chrizantemos. Po kelių valandų stebėjo ar spėjimas pasitvirtino. Gėlių žiedai pasikeitė, apatiniai lapeliai nusidažė. Smagu, kad vaikų spėjimas pasitvirtino. Diskutavome kodėl taip nutiko.
Kad augalai galėtų augti, jiems reikia vandens. Jis kyla stiebų į lapus ir žiedus. Siurbdamas spalvotą vandenį augalas nusidažo tokia pat spalva. Kadangi augalo stiebas ir lapai žali, kitą spalvą pastebėti sunku. Balti žiedai virsta spalvotais.
IŠVADA. Siurbdamas spalvotą vandenį augalas nusidažo tokia pat spalva.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
Vaikai spėjo kad gėlės nusidažys, nes vanduo yra spalvotas. Smagu, kad spėjimas pasitvirtino.
„PASLAPTYS“
EKSPERIMENTO TIKSLAI. Skatinti vaiką tyrinėti, stebėti, atrasti. Išsiaiškinti kas skęsta vandenyje, o kas ne.
PRIEMONĖS: gėlės, akmenėlis, sąvaržėlė, giliukas, dubenėlis su vandeniu, liniuotė ir trintukas (svarstyklėms), žolynai, permatomi plastikiniai dangteliai (paslaptims).
HIPOTEZĖS. Gėlių žiedai, giliukai vandenyje neskęs, sąvaržėlė bei akmenėlis skęs. Smėlyje po permatomu plastikiniu dangteliu padėjus gėles pasimatys paslaptis.
EIGA. Darželio kieme vaikai priskynė įvairių žolynų, o gėlių žiedų atsinešė iš namų. Į dubenėlį pripylė vandens ir rinkosi ką nori į jį įdėti: gėlytę, akmenėlį, sąvaržėlę ar giliuką. Ikimokyklinukai dėjo gėlės žiedus, akmenėlius, sąvaržėles bei giliukus ir stebėjo kas skęsta vandenyje, o kas ne. Iš trintuko bei liniuotės pasigamino svarstykles ir lygino kas sunkesnis gėlės žiedas ar akmenėlis. Taip pat spalvino gėles ir skaičiavo kiek lapelių turi kiekvienas žiedas, prisiminė kaip rašomi skaitmenys (simboliai, kuriais užrašomi skaičiai) nuo 1 iki 7.
Vėliau, iš įvairių žolynų, lauke vaikai dėliojo seką:
žolynėlis, lapelis, gėlytė,
žolynėlis, lapelis, gėlytė ...
Taip pat, iš gėlių žiedų ir įvairių lapelių, smėlio dėžėje vaikai bandė sukurti paslaptis. Smėlyje iškasė duobę, į ją įdėjo pasirinktų gėlių ir lapelių, uždengė permatomu plastikiniu dangteliu ir užkasė smėliu. Po kurio laiko atkasus smėlį vaikai atrado nuostabias paslaptis, kurias rodė savo draugams.
IŠVADA. Gėlių žiedai vandenyje neskęsta, nes yra lengvi. Smėlyje po permatomu plastikiniu dangteliu padėjus gėles pasimatė paslaptys.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
Maja sakė, kad giliukas neskęs, nes jis apvalios formos. Ugnė sakė, kad akmenukas skęs, nes matė kaip jūroje buvo nuskendę ir jis yra sunkus, o gėlės nenuskęs, nes turi daug jėgų.
Vaikų spėjimas, jog gėlių žiedai, giliukai neskęs, sąvaržėlė bei akmenėlis skęs, pasitvirtino.
Ikimokyklinukai nebuvo darę paslapčių smėlio dėžėje, todėl šis jų spėjimas nepasitvirtino, Vaikai manė, kad gėlės neišsilaikys po dangteliu. Jie sakė, jog gėlės susimaišys su smėliu.
„TIŠKU TAŠKU PER BALAS“
Veiklos:
•Kur dingsta vanduo arba kaip atsiranda lietus?
•Lietaus lašai ir garsai.
•Balos vanduo. Vandens paslaptys.
•Adatos plūduriavimas vandens paviršiuje.
„KUR DINGSTA VANDUO ARBA KAIP ATSIRANDA LIETUS?“
Darželio kieme vaikai stebėjo lietų, svarstė iš kur jis atsiranda.
EKSPERIMENTO TIKSLAS. Išsiaiškinti, iš kur atsiranda lietus.
PRIEMONĖS: skaidrus indas, plėvelė, ledukai, darbo lapas.
HIPOTEZĖ. Uždėjus ledukų ant plėvele dengto indo su verdančiu vandeniu, jie ims tirpti ir lašėti (lyti lietus).
EIGA. Su mokytojos pagalba vaikai į skaidrų indą pripylė verdančio vandens, jį uždengė plėvele ir ant viršaus uždėjo ledukų. Po kurio laiko ledukai ėmė tirpti, susidarė lašai, kurie krito į indą (lijo lietus).
Kalbėjome apie vandens apytakos ciklą, ugdytiniai svarstė, ar šis eksperimentas iliustruoja vandens apytakos ratą.
IŠVADA. Uždėjus ledukų ant plėvele dengto indo su verdančiu vandeniu, jie ėmė tirpti, susidarė lašai, kurie lašėjo žemyn, primindami lietų.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ IKIMOKYKLINUKAMS?
Vaikai svarstė, spėjimą ir rezultatą žymėjo darbo lape, kad uždėjus ledukų ant plėvele dengto indo su verdančiu vandeniu, jie ims tirpti ir lašėti. Ugdytinių spėjimas pasitvirtino. Eksperimento metu penkiamečiai suprato, iš kur atsiranda lietus, kas yra vandens apytaka, vis kartojo „Taigi viskas sukasi ratu“.
„LIETAUS LAŠAI IR GARSAI“
Lauke lijo lietus. Darželio kieme palikome 10 l talpos kibirą, kad lietaus lašai kristų į jį.
EKSPERIMENTŲ TIKSLAI: 1. Išsiaiškinti kiek stiklinių (talpa 250 ml) telpa į 8 l talpos kibirą. 2. Sužinoti kokius garsus skleidžia metaliniu šaukštu beldžiant į vandens pripildytus stiklainius.
PRIEMONĖS: 10 l ir 8 l talpos kibirai, 250 ml stiklinės, 500 ml talpos 4 stiklainiai, metaliniai šaukštai, darbo lapai.
HIPOTEZĖS: 1. Į 8 l talpos kibirą telpa 36 stiklinės. 2. Stiklainyje, kuriame bus pripilta daugiausiai vandens, skleis aukščiausią garsą.
EIGA. Prisiminėme, iš kur atsiranda lietus, ir kas yra vandens ciklas. Darželio kieme palikome 10 l talpos kibirą, į kurį lijo visą naktį. Ryte kibirą su lietaus vandeniu atsinešėme į grupę. Pasiėmę 250 ml talpos stiklines vaikai spėjo kiek stiklinių tilps į 8 l talpos kibirą. Stiklinėmis sėmė vandenį iš vieno kibiro ir pylė į kitą. Su mokytojos pagalba ikimokyklinukai suskaičiavo, kad į 8 l talpos kibirą tilpo 36 stiklinės lietaus vandens. Spėjimą ir rezultatą žymėjo darbo lape.
Vėliau vaikai vandeniu pripildė 4 stiklainius. Į pirmąjį vandens įpylė mažiausiai, į ketvirtąjį daugiausiai. Stiklainius pastatė ant stalo taip, kad jie vienas su kitu nesiliestų. Spėjo ir darbo lape pažymėjo, kuris stiklainis skleis aukščiausią garsą, kai į juos bels šaukštu. Beldžiant šaukštu per stiklainius, klausėsi kokius garsus kiekvienas jų skleidžia. Rezultatą pažymėjo darbo lape.
IŠVADOS. 1. Į 8 l talpos kibirą telpa 36 stiklinės. 2. Stiklainyje, kuriame buvo pripilta daugiausiai vandens skleidė aukščiausią garsą.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
Pirmasis vaikų spėjimas nepasitvirtino, nes jų manymu į 8 l talpos kibirą telpa 10 stiklinių vandens. Antrasis vaikų spėjimas pasitvirtino. Stiklainyje, kuriame buvo pripilta daugiausiai vandens skleidė aukščiausią garsą.
Ikimokyklinukai pritarė, kad stiklinė yra mažesnė už kibirą, todėl norint jį pripildyti, reikia ne vienos stiklinės vandens. Penkiamečiai, kad stuktelėtas stiklinis indas ima virpėti ir sukelia garso bangas, sklindančias iki mūsų ausų. Kai oro induose telpa ne po lygiai, iš jų sklinda skirtingas garsas.
„VANDENS PASLAPTYS“
EKSPERIMENTO TIKSLAS. Išsiaiškinti medžiagų pralaidumą vandeniui.
PRIEMONĖS: padėklas, indas (laistytuvas, stiklinė ar purkštuvas) su vandeniu, medžiaginės pirštinės, plono popieriaus lapas, skaidrus polietileninis maišelis, lietaus drabužis ar striukė, skėtis, darbo lapas.
HIPOTEZĖ. Medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas sušlaps nuo vandens, o polietileninis maišelis, lietaus drabužis (striukė) ir skėtis vandens nepraleis.
EIGA. Vaikai savo spėjimus žymėjo darbo lape. Vėliau „darė lietų“, aiškinosi kurie daiktai sušlampa, o kurie ne. Aptarus stebimą rezultatą, užpildė darbo lapą.
IŠVADA. Medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas vandenį praleidžia, o polietileninis maišelis, lietaus drabužis (striukė) ir skėtis ne.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
KOTRYNOS, ANDRIAUS spėjimas pasitvirtino. Medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas vandenį praleidžia,
o polietileninis maišelis, lietaus drabužis ir skėtis ne.
EMILIJUS, AUGUSTAS, EMILIJA, MATAS spėjo, kad sušlaps medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas ir polietileninis maišelis, jų spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, nes polietileninis maišelis vandeniui nepralaidus.
OSKARAS spėjo, kad sušlaps visos turimos medžiagos, jo spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, nes polietileninis maišelis, lietaus drabužis ir skėtis vandeniui nepralaidžios medžiagos.
Po eksperimento vaikai sužinojo, kad gaminami techniniai vandeniui atsparūs audiniai, iš kurių galima pasiūti striukę, lietaus drabužį, kuprinę ar skėti.
„ADATOS PLŪDURIAVIMAS VANDENS PAVIRŠIUJE“
Vaikai vėl žaidė su vandeniu ir stebėjo ar adata skęsta vandens.
EKSPERIMENTO TIKSLAS. Išsiaiškinti, kodėl adata plūduriuoja vandens paviršiuje.
PRIEMONĖS: adata, permatomas indas (stiklinė), vanduo, gabalėlis popierinio rankšluosčio, darbo lapas.
HIPOTEZĖ. Adata vandens paviršiuje plūduriuoja ir neskęsta.
EIGA. Ikimokyklinukai mėgino spėti ar adata skęs inde pripildytame vandens. Į skaidrų indą pripylus vandens atsargiai ant vandens paviršiaus vaikai uždėjo popierių su adata. Palengva popieriaus lapelis nugrimzdo, o adata turėjo plaukioti vandens paviršiumi. Darbo lapo žymėjo savo spėjimą ir rezultatą.
IŠVADA. Adata vandens paviršiuje plūduriuoja ir neskęsta.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
EMILIJUS, ANDRIUS spėjo, kad adata nuskęs vandens stiklinėje, jų spėjimas nepasitvirtino, kadangi adata nenuskendo.
AUGUSTAS, EMILIJA, KOTRYNA spėjo, kad adata nuskęs vandens stiklinėje ir jų spėjimas pasitvirtino, kadangi vaikai sujudino indą su vandeniu į kurį įdėjo adatą.
Ugdytiniams sužinojo kodėl adata turėjo nenuskęsti. Vandens molekulės sudaro savotišką ploną nematomą plėvelę, elastinę membraną, galinčią išlaikyti lengvus daiktus. Jėga, laikanti šias molekules sukibusias tarpusavyje, vadinama paviršiaus įtempimu. Plona plėvelė ant vandens paviršiaus neleidžia adatai nuskęsti, tačiau sujudinus indą, adatos horizontali padėtis keičiasi į vertikalią ir adata grimzta gilyn. Gamtoje (dėl šios priežasties) galime stebėti vandens paviršiumi plaukiojančius vabzdžius.
Aptarus kovo mėnesį atliktus eksperimentus su vandeniu, ikimokyklinukai sakė, kad buvo įdomu ir šauniai praleido laiką eksperimentuodami. Akcentavo kad žaisti su vandeniu yra labai smagu, taip pat sakė, kad sužinojo daug naujo. Eksperimentą su adata bandys pakartoti, tik šį kartą stengsis nesujudinti indo su vandeniu.
STRAIPSNIAI SPAUDOJE
Ikimokyklinis.lt
https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/dalijames-patirtimi/steam-tisku-tasku-per-balas/26887
Švietimo naujienos
http://www.svietimonaujienos.lt/steam-tisku-tasku-per-balas/?fbclid=IwAR0Ii51qdBYAC5Bg8TLix3-v8Yu565A8B0sIZ0v0v2c9_0MgsaBPuzc3mn8
Veiklos:
•Kur dingsta vanduo arba kaip atsiranda lietus?
•Lietaus lašai ir garsai.
•Balos vanduo. Vandens paslaptys.
•Adatos plūduriavimas vandens paviršiuje.
„KUR DINGSTA VANDUO ARBA KAIP ATSIRANDA LIETUS?“
Darželio kieme vaikai stebėjo lietų, svarstė iš kur jis atsiranda.
EKSPERIMENTO TIKSLAS. Išsiaiškinti, iš kur atsiranda lietus.
PRIEMONĖS: skaidrus indas, plėvelė, ledukai, darbo lapas.
HIPOTEZĖ. Uždėjus ledukų ant plėvele dengto indo su verdančiu vandeniu, jie ims tirpti ir lašėti (lyti lietus).
EIGA. Su mokytojos pagalba vaikai į skaidrų indą pripylė verdančio vandens, jį uždengė plėvele ir ant viršaus uždėjo ledukų. Po kurio laiko ledukai ėmė tirpti, susidarė lašai, kurie krito į indą (lijo lietus).
Kalbėjome apie vandens apytakos ciklą, ugdytiniai svarstė, ar šis eksperimentas iliustruoja vandens apytakos ratą.
IŠVADA. Uždėjus ledukų ant plėvele dengto indo su verdančiu vandeniu, jie ėmė tirpti, susidarė lašai, kurie lašėjo žemyn, primindami lietų.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ IKIMOKYKLINUKAMS?
Vaikai svarstė, spėjimą ir rezultatą žymėjo darbo lape, kad uždėjus ledukų ant plėvele dengto indo su verdančiu vandeniu, jie ims tirpti ir lašėti. Ugdytinių spėjimas pasitvirtino. Eksperimento metu penkiamečiai suprato, iš kur atsiranda lietus, kas yra vandens apytaka, vis kartojo „Taigi viskas sukasi ratu“.
„LIETAUS LAŠAI IR GARSAI“
Lauke lijo lietus. Darželio kieme palikome 10 l talpos kibirą, kad lietaus lašai kristų į jį.
EKSPERIMENTŲ TIKSLAI: 1. Išsiaiškinti kiek stiklinių (talpa 250 ml) telpa į 8 l talpos kibirą. 2. Sužinoti kokius garsus skleidžia metaliniu šaukštu beldžiant į vandens pripildytus stiklainius.
PRIEMONĖS: 10 l ir 8 l talpos kibirai, 250 ml stiklinės, 500 ml talpos 4 stiklainiai, metaliniai šaukštai, darbo lapai.
HIPOTEZĖS: 1. Į 8 l talpos kibirą telpa 36 stiklinės. 2. Stiklainyje, kuriame bus pripilta daugiausiai vandens, skleis aukščiausią garsą.
EIGA. Prisiminėme, iš kur atsiranda lietus, ir kas yra vandens ciklas. Darželio kieme palikome 10 l talpos kibirą, į kurį lijo visą naktį. Ryte kibirą su lietaus vandeniu atsinešėme į grupę. Pasiėmę 250 ml talpos stiklines vaikai spėjo kiek stiklinių tilps į 8 l talpos kibirą. Stiklinėmis sėmė vandenį iš vieno kibiro ir pylė į kitą. Su mokytojos pagalba ikimokyklinukai suskaičiavo, kad į 8 l talpos kibirą tilpo 36 stiklinės lietaus vandens. Spėjimą ir rezultatą žymėjo darbo lape.
Vėliau vaikai vandeniu pripildė 4 stiklainius. Į pirmąjį vandens įpylė mažiausiai, į ketvirtąjį daugiausiai. Stiklainius pastatė ant stalo taip, kad jie vienas su kitu nesiliestų. Spėjo ir darbo lape pažymėjo, kuris stiklainis skleis aukščiausią garsą, kai į juos bels šaukštu. Beldžiant šaukštu per stiklainius, klausėsi kokius garsus kiekvienas jų skleidžia. Rezultatą pažymėjo darbo lape.
IŠVADOS. 1. Į 8 l talpos kibirą telpa 36 stiklinės. 2. Stiklainyje, kuriame buvo pripilta daugiausiai vandens skleidė aukščiausią garsą.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
Pirmasis vaikų spėjimas nepasitvirtino, nes jų manymu į 8 l talpos kibirą telpa 10 stiklinių vandens. Antrasis vaikų spėjimas pasitvirtino. Stiklainyje, kuriame buvo pripilta daugiausiai vandens skleidė aukščiausią garsą.
Ikimokyklinukai pritarė, kad stiklinė yra mažesnė už kibirą, todėl norint jį pripildyti, reikia ne vienos stiklinės vandens. Penkiamečiai, kad stuktelėtas stiklinis indas ima virpėti ir sukelia garso bangas, sklindančias iki mūsų ausų. Kai oro induose telpa ne po lygiai, iš jų sklinda skirtingas garsas.
„VANDENS PASLAPTYS“
EKSPERIMENTO TIKSLAS. Išsiaiškinti medžiagų pralaidumą vandeniui.
PRIEMONĖS: padėklas, indas (laistytuvas, stiklinė ar purkštuvas) su vandeniu, medžiaginės pirštinės, plono popieriaus lapas, skaidrus polietileninis maišelis, lietaus drabužis ar striukė, skėtis, darbo lapas.
HIPOTEZĖ. Medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas sušlaps nuo vandens, o polietileninis maišelis, lietaus drabužis (striukė) ir skėtis vandens nepraleis.
EIGA. Vaikai savo spėjimus žymėjo darbo lape. Vėliau „darė lietų“, aiškinosi kurie daiktai sušlampa, o kurie ne. Aptarus stebimą rezultatą, užpildė darbo lapą.
IŠVADA. Medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas vandenį praleidžia, o polietileninis maišelis, lietaus drabužis (striukė) ir skėtis ne.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
KOTRYNOS, ANDRIAUS spėjimas pasitvirtino. Medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas vandenį praleidžia,
o polietileninis maišelis, lietaus drabužis ir skėtis ne.
EMILIJUS, AUGUSTAS, EMILIJA, MATAS spėjo, kad sušlaps medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas ir polietileninis maišelis, jų spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, nes polietileninis maišelis vandeniui nepralaidus.
OSKARAS spėjo, kad sušlaps visos turimos medžiagos, jo spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, nes polietileninis maišelis, lietaus drabužis ir skėtis vandeniui nepralaidžios medžiagos.
Po eksperimento vaikai sužinojo, kad gaminami techniniai vandeniui atsparūs audiniai, iš kurių galima pasiūti striukę, lietaus drabužį, kuprinę ar skėti.
„ADATOS PLŪDURIAVIMAS VANDENS PAVIRŠIUJE“
Vaikai vėl žaidė su vandeniu ir stebėjo ar adata skęsta vandens.
EKSPERIMENTO TIKSLAS. Išsiaiškinti, kodėl adata plūduriuoja vandens paviršiuje.
PRIEMONĖS: adata, permatomas indas (stiklinė), vanduo, gabalėlis popierinio rankšluosčio, darbo lapas.
HIPOTEZĖ. Adata vandens paviršiuje plūduriuoja ir neskęsta.
EIGA. Ikimokyklinukai mėgino spėti ar adata skęs inde pripildytame vandens. Į skaidrų indą pripylus vandens atsargiai ant vandens paviršiaus vaikai uždėjo popierių su adata. Palengva popieriaus lapelis nugrimzdo, o adata turėjo plaukioti vandens paviršiumi. Darbo lapo žymėjo savo spėjimą ir rezultatą.
IŠVADA. Adata vandens paviršiuje plūduriuoja ir neskęsta.
KAIP SEKĖSI KELTI HIPOTEZĘ IR PADARYTI IŠVADĄ VAIKAMS?
EMILIJUS, ANDRIUS spėjo, kad adata nuskęs vandens stiklinėje, jų spėjimas nepasitvirtino, kadangi adata nenuskendo.
AUGUSTAS, EMILIJA, KOTRYNA spėjo, kad adata nuskęs vandens stiklinėje ir jų spėjimas pasitvirtino, kadangi vaikai sujudino indą su vandeniu į kurį įdėjo adatą.
Ugdytiniams sužinojo kodėl adata turėjo nenuskęsti. Vandens molekulės sudaro savotišką ploną nematomą plėvelę, elastinę membraną, galinčią išlaikyti lengvus daiktus. Jėga, laikanti šias molekules sukibusias tarpusavyje, vadinama paviršiaus įtempimu. Plona plėvelė ant vandens paviršiaus neleidžia adatai nuskęsti, tačiau sujudinus indą, adatos horizontali padėtis keičiasi į vertikalią ir adata grimzta gilyn. Gamtoje (dėl šios priežasties) galime stebėti vandens paviršiumi plaukiojančius vabzdžius.
Aptarus kovo mėnesį atliktus eksperimentus su vandeniu, ikimokyklinukai sakė, kad buvo įdomu ir šauniai praleido laiką eksperimentuodami. Akcentavo kad žaisti su vandeniu yra labai smagu, taip pat sakė, kad sužinojo daug naujo. Eksperimentą su adata bandys pakartoti, tik šį kartą stengsis nesujudinti indo su vandeniu.
STRAIPSNIAI SPAUDOJE
Ikimokyklinis.lt
https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/dalijames-patirtimi/steam-tisku-tasku-per-balas/26887
Švietimo naujienos
http://www.svietimonaujienos.lt/steam-tisku-tasku-per-balas/?fbclid=IwAR0Ii51qdBYAC5Bg8TLix3-v8Yu565A8B0sIZ0v0v2c9_0MgsaBPuzc3mn8
„SKAIDRUS LEDAS, BALTAS SNIEGAS“
Veiklos:
•Spalvoti ledukai.
•Šaltis.
•Sniego tyrinėjimo laboratorija.
•Šerkšnas.
Žiūrėdami vaizdo medžiagą vaikai sužinojo, kodėl žmogui ir aplinkai yra svarbus vanduo. Aiškinosi, koks būna vanduo (skystas, kietas, dujinis/garai). Spėliojo, kas jam nutinka aukštoje ir žemoje temperatūroje. Taip pat spėliojo, ar galima pasigaminti dirbtinio sniego. Aiškinosi, kam reikalingas krakmolas, aliejus, druska, soda ir plaukų kondicionierius.
Mažiesiems mokslininkams labai įdomios buvo eksperimentinės-kūrybinės veiklos ne tik su vandeniu, bet ir su dirbtiniu sniegu. Vaikai išbandė vandenį pilti į šaldymo maišelius ir užšaldyti šaldiklyje. Skaičiavo, kiek vandens telpa viename maišelyje ir kiek gaunama ledukų, braižė diagramas. Bandė iš ledukų pastatyti pilį. Stebėjo, per kiek laiko kambario temperatūroje kietas vanduo vėl virsta skystu, vaikai bėrė druskos ir aiškinosi ar taip vanduo ištirpsta greičiau. Be vandens, vaikai šaldė įvairius skysčius: vandenį, aliejų, guašą, skystą muilą, actą, arbatą. Spėliojo, ar jie taip pat užšals kaip vanduo, ar ne, ar kambario temperatūroje šie skysčiai tirps vienodai, ar įmanoma piešti užšaldytu guašu, ar galima užšaldyti spalvotus ledukus ir jais vėliau piešti.
Kadangi šią žiemą gamta sniegu nelepino, todėl jo vaikai pasigamino patys. Ugdytiniai lygino kelis pagamintus dirbtinio sniego variantus: krakmolas+aliejus ir soda+plaukų kondicionierius. Įsitikino, jog pirmasis labai gerai limpa, o antrasis yra birus kaip tikras sniegas. Iš dirbtinio sniego vaikai lipdė sniego senius, juos svėrė, skaičiavo, lygino, piešė guašu nosis, akis ir sagas, braižė diagramą.
STRAIPSNIAI SPAUDOJE
Ikimokyklinis.lt
https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/dalijames-patirtimi/steam-skaidrus-ledas-baltas-sniegas/26631?fbclid=IwAR1CNpdowmk5s69TDR5UetQtc3GEVAjhASeCu5KkB-H_4WVmpcfNSOMUUkA#.XmD18D8s5TA.facebook
Švietimo naujienos
http://www.svietimonaujienos.lt/steam-skaidrus-ledas-baltas-sniegas/?fbclid=IwAR3audX7Mdg2_8fWfeV9Ei_512txGrgSwM4Q6ilFEWC85z_FjgnMN7w_fZc
Veiklos:
•Spalvoti ledukai.
•Šaltis.
•Sniego tyrinėjimo laboratorija.
•Šerkšnas.
Žiūrėdami vaizdo medžiagą vaikai sužinojo, kodėl žmogui ir aplinkai yra svarbus vanduo. Aiškinosi, koks būna vanduo (skystas, kietas, dujinis/garai). Spėliojo, kas jam nutinka aukštoje ir žemoje temperatūroje. Taip pat spėliojo, ar galima pasigaminti dirbtinio sniego. Aiškinosi, kam reikalingas krakmolas, aliejus, druska, soda ir plaukų kondicionierius.
Mažiesiems mokslininkams labai įdomios buvo eksperimentinės-kūrybinės veiklos ne tik su vandeniu, bet ir su dirbtiniu sniegu. Vaikai išbandė vandenį pilti į šaldymo maišelius ir užšaldyti šaldiklyje. Skaičiavo, kiek vandens telpa viename maišelyje ir kiek gaunama ledukų, braižė diagramas. Bandė iš ledukų pastatyti pilį. Stebėjo, per kiek laiko kambario temperatūroje kietas vanduo vėl virsta skystu, vaikai bėrė druskos ir aiškinosi ar taip vanduo ištirpsta greičiau. Be vandens, vaikai šaldė įvairius skysčius: vandenį, aliejų, guašą, skystą muilą, actą, arbatą. Spėliojo, ar jie taip pat užšals kaip vanduo, ar ne, ar kambario temperatūroje šie skysčiai tirps vienodai, ar įmanoma piešti užšaldytu guašu, ar galima užšaldyti spalvotus ledukus ir jais vėliau piešti.
Kadangi šią žiemą gamta sniegu nelepino, todėl jo vaikai pasigamino patys. Ugdytiniai lygino kelis pagamintus dirbtinio sniego variantus: krakmolas+aliejus ir soda+plaukų kondicionierius. Įsitikino, jog pirmasis labai gerai limpa, o antrasis yra birus kaip tikras sniegas. Iš dirbtinio sniego vaikai lipdė sniego senius, juos svėrė, skaičiavo, lygino, piešė guašu nosis, akis ir sagas, braižė diagramą.
STRAIPSNIAI SPAUDOJE
Ikimokyklinis.lt
https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/dalijames-patirtimi/steam-skaidrus-ledas-baltas-sniegas/26631?fbclid=IwAR1CNpdowmk5s69TDR5UetQtc3GEVAjhASeCu5KkB-H_4WVmpcfNSOMUUkA#.XmD18D8s5TA.facebook
Švietimo naujienos
http://www.svietimonaujienos.lt/steam-skaidrus-ledas-baltas-sniegas/?fbclid=IwAR3audX7Mdg2_8fWfeV9Ei_512txGrgSwM4Q6ilFEWC85z_FjgnMN7w_fZc
