„Mes esame pasaulinės kultūros nešėjai, kurioje laisvalaikis tampa svarbiausiu auklėjimo, kūrybos ir pramogų šaltiniu“ (A. Paplauskas – Ramūnas).
KAS YRA LAISVALAIKIS
Laisvalaikis – tai laikas, naudojamas individualiems poreikiams ir interesams tenkinti. Vaiko laisvalaikis – tai laisvas laikas, kurio metu jis gali skirti savo jėgas laisvai pasirenkamai veiklai.
Laisvalaikio metu vystosi vaiko asmenybė, kuri turi lemiamą vaidmenį tolimesniam žmogaus gyvenimui. Sociokultūrinė aplinka daro labai didelę įtaką, ypač ankstyvojoje vaikystėje ir paauglystėje. Šiame laikotarpyje ypač išsiskiria: emancipacija (vaikai siekia išsivaduoti iš suaugusiųjų globos); pomėgių diferenciacija; gilaus poreikio bendrauti atsiradimas. Visiems vaikams labai svarbios pramogos, poilsio vakarai, diskotekos, žiburėliai. Laisvalaikis čia užima labai svarbią vietą: prasmingai jį leisdami, vaikai mokosi bendrauti kaip skirtingų lyčių atstovai; tobulėja kaip asmenybė bei visuomenės nariai; ugdomas vaikų meninis skonis, kūrybiškumas ir pan. Ne paslaptis, kad vaikai įsitraukia į neformalią veiklą.
Taigi reikia rūpintis jais. Mat vaikų klystkeliai neretai būna jiems lemtingi. Kad taip nenutiktų mokykla – vaikas – šeima, turi bendradarbiauti.
LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDAI
Pagal aktyvumo lygį išskiriami šie laisvalaikio praleidimo būdai:
Aktyvus laisvalaikis – kai siekiama kaip nors panaudoti savo energiją. Tai gali būti hobis, atostogos, žaidimai, sportas savo malonumui.
Pasyvus laisvalaikis – vengiant aktyvios veiklos. Tai gali būti ėjimas į kiną, televizoriaus žiūrėjimas ir kiti laiko praleidimo būdai. Pasyvus laisvalaikis yra geras atsipalaidavimo būdas nuo aktyvios veiklos.
Laisvalaikio metu galima ne tik ilsėtis, bet ir dirbti. Žmogaus jėgoms atgauti nepakanka vien tik elementarių poreikių tenkinimo: miego, valgio ir pan., reikia darbą mokymąsi pakeisti tokia veikla, kuri taptų poilsiu (S. Dapkienė, 2002).
Pedagogikos, psichologijos mokslų įrodyta, kad asmenybę ugdo tik toji veikla, kurios žmogus imasi labai atsakingai: nori ją tobulinti, jai skiria visas pastangas, su ja sieja savo tikslus ir lūkesčius.
Manoma, kad vienas iš pagrindinių mokinių lūkesčių yra laisvalaikis, užpildytas naudingos, įdomios, atpalaiduojančios veiklos.
Vadinasi, labai svarbus uždavinys mums visiems – kelti pramogos kultūrą ir keisti mokinių požiūrį į malonumus, parodant skirtumą tarp primityvaus mėgavimosi ir prasmingos, kilnios veiklos, teikiančios pasitenkinimą ir džiaugsmą.
KODĖL BŪTINA RŪPINTIS VAIKO LAISVALAIKIU
Laisvalaikis, kaip socialinė vertybė, yra arčiausiai mūsų ir daro didžiausią įtaką kiekvieno mūsų gyvenimui.
Reikia organizuoti vaikų laisvalaikį taip, kad jis būtų ne tik linksminimasis, poilsinis ar pažintinis, bet ir darbas bei aktyvi kūrybinė veikla.
Asmenybės ugdymui turi būti sudarytos sąlygos save realizuoti, atskleisti ir plėtoti savo individualius gebėjimus (B. Bitinas, 2000).
Moksleivio laisvalaikio raiška daro ypatingą poveikį jo vystymuisi, asmenybės formavimui, nes dažniausiai mokinys pats pasirenka veiklos sritį, jos būdus, formas, priemones, dirba neraginamas.
Jei mokinys laisvalaikiu nuolat domisi viena veiklos sritimi, jis gali daug pasiekti veikdamas ir tobulėdamas kaip asmenybė bei visuomenės narys. Mokiniai laisvalaikius nuolat keičia, daug mokinių neturi pastovių interesų, kurie prikaustytų jų dėmesį. Dažnai mokinys neturi nusistovėjusių polinkių į vieną kurią veiklą. Todėl šeima, mokykla turi rūpintis vaiko laisvalaikiu. Tik įdomi veikla atitrauks mokinius po pamokų nuo tuščio, beprasmio laiko leidimo, nuo žalingų įpročių, nusikalstamumo, sudarys sąlygas realizuoti saviraiškos ir bendravimo poreikį.
Galima teigti, kad laisvalaikio formos išryškina mokinių užimtumą.
KAIP TAI PADARYTI
Papildomojo ugdymo užsiėmimai po pamokų.
Įvairių projektų įgyvendinimas mokykloje.
Užsiėmimai socialine ar kultūrine veikla.
Laisvalaikis su tėvais (stalo žaidimai, kūrybiniai užsiėmimai, išvykos, stovyklos ir pan.).
Įvairūs būreliai.
Leisti vaikui rinktis, kuo jis nori užsiimti laisvalaikiu.
MOKYKLOS VEIKSNIAI
Kryptingai organizuoja laisvalaikį.
Paveikia vaikų laisvalaikio formų pasirinkimą.
Mokinių nepamokinę veiklą užpildo sporto renginiais, varžybomis, konkursais, sveikatingumo dienomis, išvykomis.
Steigia įvairesnius būrelius.
Į daugelį laisvalaikio sričių įtraukia pramoginių elementų.
Siekia, kad mokiniai noriai dalyvautų visuomenei naudingoje veikloje.
Organizuoja bendrus tėvų ir vaikų renginius.
Keičia vaikų požiūrį į laisvalaikį.
Padeda mokiniui suprasti, kas jis yra, padeda pažinti save, leidžia kiekvienam vaikui pajusti, kad jis yra individualybė, vertybė.
KĄ GALI PADARYTI VAIKAS
Dalyvauti įvairiuose projektuose.
Bendrauti su tėvais, seneliais, artimaisiais.
Bendrauti su pedagogais, bendraamžiais.
Derinti laisvalaikį su mėgiama veikla.
Didesnę laisvalaikio dalį praleisti su tėvais.
Išreikšti save laisvalaikio veikloje.
Pasitikėti savimi, teigiamai save vertinti, gerbti save ir aplinkinius.
Aktyviai imtis tvarkyti savo laiką, susidomėti saviaukla.
KĄ GALI PADARYTI TĖVAI
Bendrauti su vaiku, domėtis vaiko laisvalaikiu.
Bendradarbiauti su mokykla.
Skatinti vaiką būti pareigingu bei kūrybingu.
Palaikyti vaiko iniciatyvą, įgyvendinti jų mintis ir idėjas.
Stengtis įsiklausyti, suprasti vaiką, jo pasaulį.
Stengtis organizuoti laisvalaikį, kad atitiktų vaiko poreikius bei amžių.
Organizuoti laisvalaikį taip, kad jis būtų turiningas, naudingas, ugdytų pilietišką, humanišką ir demokratišką asmenybę.
Laikas yra brangus; reikia mokyti vaiką racionaliai jį išnaudoti.
Keisti vaikų požiūrį į laisvalaikį. Didesnę laisvalaikio dalį praleisti su vaikais.
Laisvalaikis – vertybė, kurią tėvai turėtų išmokti perteikti vaikui.
Tėvai turėtų domėtis savo vaiko laisvalaikiu, padėti pasirinkti bei juos motyvuoti.
Neapkrauti vaiko daugybe įvairių būrelių.
Svarbu, kad vaikas turėtų pakankamai laiko kalbėtis, žaisti, dirbti ir užsiimti įvairiausia veikla drauge su tėvais.
Pagirti, paskatinti vaiką.
JEIGU JŪSŲ VAIKO LAISVALAIKIS NĖRA SUPLANUOTAS
Neužimti vaikai padaro daugiau teisės pažeidimų, nusikalsta, dažniau patenka į teisėtvarkos, institucijų akiratį.
Vaikų neužimtumas yra padidintos rizikos veiksnys.
KA DARYTI JEI VAIKAS NUOLAT KEIČIA BŪRELIUS
Labai svarbu, kad vaikas turėtų galimybę rinktis būrelį, nes tai motyvuoja ir leidžia pajusti atsakomybę. Vaikystėje išbandydamas įvairią veiklą vaikas pažįsta save, savo gebėjimus, pasaulį.
Laisvė rinktis ir bandyti nereiškia, kad vaikas nenuoseklus, paviršutiniškas, besiblaškantis, neatsakingas. Dėl to dažnai tėvai nerimauja. Leidę pasirinkti norimą būrelį, jie turėtų pasirūpinti, kad vaikas nenutrauktų veiklos per greitai, susidūręs su pirmaisiais sunkumais ar patyręs nusivylimą. Tėvai turėtų išklausyti ir pasikalbėti su vaiku, suprasti patys ir paaiškinti jam, kad net patrauklioje veikloje yra ir nelabai malonių dalykų, rutinos. Pavyzdžiui, mergaitės nori lankyti pramoginius šokius dėl spalvingų renginių, išskirtinių suknelių ir šukuosenų, tačiau užsiėmimai prasideda nuo žingsnelių ir pan.
Jei mokinys laisvalaikiu nuolat domisi viena veiklos sritimi, jis gali daug pasiekti veikdamas ir tobulėdamas kaip asmenybė bei visuomenės narys. Mokiniai laisvalaikius nuolat keičia, daug mokinių neturi pastovių interesų, kurie prikaustytų jų dėmesį. Dažnai mokinys neturi nusistovėjusių polinkių į vieną kurią veiklą. Todėl šeima, mokykla turi rūpintis vaiko laisvalaikiu. Tik įdomi veikla, atitrauks mokinius po pamokų nuo tuščio, beprasmio laiko leidimo, nuo žalingų įpročių, nusikalstamumo, sudarys sąlygas realizuoti saviraiškos ir bendravimo poreikį. Riedučiai vaikams, plaukiojimo baseine, baleto ar netgi aerobikos pamokos gali paskatinti vaiką keistis ir iš gyvenimo norėti daugiau.
Vadinasi tėvai turėtų būti kantrūs, neleisti vaikui tuoj pat mesti pradėtos veiklos, bet ir nekaltinti jo. Lankydamas būrelį vaikas taip pat gali mokytis laikytis susitarimo užbaigti pradėtą veiklą.
VAIKAS NENORI LANKYTI JOKIŲ BŪRELIŲ, NES VISĄ LAIKĄ LEIDŽIA PRIE KOMPIUTERIO
Tėvai dažniausiai per vėlai atkreipia dėmesį į tokią situaciją. Kartais girdime, kaip dvejų trejų metų vaikų tėvai džiaugiasi, šneka su pasididžiavimu apie tai, jog jų vaikas jau išmano, kaip elgtis su kompiuteriu. Kompiuteris – kaip televizorius. Vaikas atsisėda prie jo ir „viskas gerai“ – nereikia ginčytis, spręsti problemų, nes jis ramus. Nors vieni tėvai galvoja, kad kompiuteris padeda lavinti vaiką, supažindina su technologijomis, kiti atranda, jog tai geras būdas, kad vaikas nelakstytų į kiemą, nelįstų ir nieko iš tėvų nenorėtų. Tačiau sėdėjimas prie kompiuterio formuoja priklausomybę jam, vaikas nebenori kitos veiklos, nes sėdėdamas prie kompiuterio jis patenkina daug savo poreikių.
Taigi nereikėtų labai ankstyvame amžiuje leisti vaikui dažnai naudotis kompiuteriu.
KIEK BŪRELIŲ DERĖTŲ LANKYTI
Vargu ar tokios normos gali būti – juk visi esame tokie skirtingi. Vaikai skiriasi – charakteriu, energijos lygiu, jų nevienoda sveikata, gyvenimo situacija ir kitos aplinkybės. Galbūt vienas lankys tris būrelius ir viską suspės, o kitas sugebės po mokyklos nueiti tik į vieną. Rinkdami būrelius savo vaikui, turime prisiminti apie „neperdozavimą“!
Labai klystame, manydami, kad kūrybingos asmenybes išugdomos lavinat jau suaugusį žmogų. Kūrybiškumą ir jo patirtį mes atsinešame iš vaikystės žaidimų, pasaulio suvokimo, pažinimo norų, poreikio kurti ir kitų dalykų.
MOKINIŲ SAMPRATA APIE LAISVALAIKĮ
Norint išsiaiškinti, kaip mokiniai supranta, kas yra laisvalaikis, 2011 m. vasario 28 d., buvo atliktas pedagoginis tyrimas. Paaiškėjo kokia mokinių nuomonė apie vertybes, mokinių samprata apie laisvalaikį, mokinių veikla laisvu laiku, mokinių laisvas laikas per dieną valandomis.
Atlikus tyrimą pastebėta, kad laisvalaikis mokinių vertybių skalėje užima 7 vietą. Pirmoje vietoje yra šeima. Pusė klasės mokinių mano, kad laisvalaikis – smagus laikas, kai darau, ką noriu (28 proc.) bei veikla laisvu laiku, kurią pasirenku pagal savo interesus (22 proc.). Atkreiptinas dėmesys, jog vaikams patinkančios užimtumo sritys – bendravimas su draugais, televizijos žiūrėjimas ir pan. Tai yra pasyvus laisvalaikis. Beveik pusė (45 proc.) mokinių turi daugiau nei tris laisvas valandas per dieną, todėl reikėtų koreguoti laisvalaikio galimybes, gerinti kokybiškesnį užimtumą bei puoselėti gilesnes laisvalaikio tradicijas. Didžioji dalis (71 proc.) klasės vaikų mano, kad aktyvesnis užimtumas padeda išvengti žalingų įpročių ir nusikalstamos veiklos.
„Nepamirškite, kad esate svarbiausias savo vaiko mokytojas“ (A. L. Beane).
NAUDOTA LITERATŪRA
Bitinas B. Ugdymo filosofija. – Vilnius: Enciklopedija, 2000. – 247 p.
Dapkienė S. Papildomojo ugdymo formos. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2002. – 127 p.
Jovaiša L. Pedagogikos terminai. – Kaunas: Šviesa, 1993. – 264 p.
Kvieskienė G. Laisvalaikio kultūra. – Vilnius: VPU, 1996. – 67 p.
Mockevičienė D. Socialinio pedagogo vaidmuo gerinant vaikų užimtumą ir laisvalaikį //
Pedagogika: mokslo darbai. – 2002, Nr. 64, p. 47 – 52.
Paplauskas – Ramūnas A. Pedagoginiai raštai. – Vilnius: Petro ofsetas, 1996. –
158 p.
Pruskus V., Senkus V., Žygelienė S. Laisvalaikis kaip vertybė jaunimo vertybinių prioritetų kontekste // Šiuolaikinė mokykla: iššūkiai, realijos ir vertybės: jaunųjų sociologijos mokslininkų darbai (IV). – Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2009, p. 189 – 215.
Rasa Juknevičienė,
2017 04 24
KAS YRA LAISVALAIKIS
Laisvalaikis – tai laikas, naudojamas individualiems poreikiams ir interesams tenkinti. Vaiko laisvalaikis – tai laisvas laikas, kurio metu jis gali skirti savo jėgas laisvai pasirenkamai veiklai.
Laisvalaikio metu vystosi vaiko asmenybė, kuri turi lemiamą vaidmenį tolimesniam žmogaus gyvenimui. Sociokultūrinė aplinka daro labai didelę įtaką, ypač ankstyvojoje vaikystėje ir paauglystėje. Šiame laikotarpyje ypač išsiskiria: emancipacija (vaikai siekia išsivaduoti iš suaugusiųjų globos); pomėgių diferenciacija; gilaus poreikio bendrauti atsiradimas. Visiems vaikams labai svarbios pramogos, poilsio vakarai, diskotekos, žiburėliai. Laisvalaikis čia užima labai svarbią vietą: prasmingai jį leisdami, vaikai mokosi bendrauti kaip skirtingų lyčių atstovai; tobulėja kaip asmenybė bei visuomenės nariai; ugdomas vaikų meninis skonis, kūrybiškumas ir pan. Ne paslaptis, kad vaikai įsitraukia į neformalią veiklą.
Taigi reikia rūpintis jais. Mat vaikų klystkeliai neretai būna jiems lemtingi. Kad taip nenutiktų mokykla – vaikas – šeima, turi bendradarbiauti.
LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDAI
Pagal aktyvumo lygį išskiriami šie laisvalaikio praleidimo būdai:
Aktyvus laisvalaikis – kai siekiama kaip nors panaudoti savo energiją. Tai gali būti hobis, atostogos, žaidimai, sportas savo malonumui.
Pasyvus laisvalaikis – vengiant aktyvios veiklos. Tai gali būti ėjimas į kiną, televizoriaus žiūrėjimas ir kiti laiko praleidimo būdai. Pasyvus laisvalaikis yra geras atsipalaidavimo būdas nuo aktyvios veiklos.
Laisvalaikio metu galima ne tik ilsėtis, bet ir dirbti. Žmogaus jėgoms atgauti nepakanka vien tik elementarių poreikių tenkinimo: miego, valgio ir pan., reikia darbą mokymąsi pakeisti tokia veikla, kuri taptų poilsiu (S. Dapkienė, 2002).
Pedagogikos, psichologijos mokslų įrodyta, kad asmenybę ugdo tik toji veikla, kurios žmogus imasi labai atsakingai: nori ją tobulinti, jai skiria visas pastangas, su ja sieja savo tikslus ir lūkesčius.
Manoma, kad vienas iš pagrindinių mokinių lūkesčių yra laisvalaikis, užpildytas naudingos, įdomios, atpalaiduojančios veiklos.
Vadinasi, labai svarbus uždavinys mums visiems – kelti pramogos kultūrą ir keisti mokinių požiūrį į malonumus, parodant skirtumą tarp primityvaus mėgavimosi ir prasmingos, kilnios veiklos, teikiančios pasitenkinimą ir džiaugsmą.
KODĖL BŪTINA RŪPINTIS VAIKO LAISVALAIKIU
Laisvalaikis, kaip socialinė vertybė, yra arčiausiai mūsų ir daro didžiausią įtaką kiekvieno mūsų gyvenimui.
Reikia organizuoti vaikų laisvalaikį taip, kad jis būtų ne tik linksminimasis, poilsinis ar pažintinis, bet ir darbas bei aktyvi kūrybinė veikla.
Asmenybės ugdymui turi būti sudarytos sąlygos save realizuoti, atskleisti ir plėtoti savo individualius gebėjimus (B. Bitinas, 2000).
Moksleivio laisvalaikio raiška daro ypatingą poveikį jo vystymuisi, asmenybės formavimui, nes dažniausiai mokinys pats pasirenka veiklos sritį, jos būdus, formas, priemones, dirba neraginamas.
Jei mokinys laisvalaikiu nuolat domisi viena veiklos sritimi, jis gali daug pasiekti veikdamas ir tobulėdamas kaip asmenybė bei visuomenės narys. Mokiniai laisvalaikius nuolat keičia, daug mokinių neturi pastovių interesų, kurie prikaustytų jų dėmesį. Dažnai mokinys neturi nusistovėjusių polinkių į vieną kurią veiklą. Todėl šeima, mokykla turi rūpintis vaiko laisvalaikiu. Tik įdomi veikla atitrauks mokinius po pamokų nuo tuščio, beprasmio laiko leidimo, nuo žalingų įpročių, nusikalstamumo, sudarys sąlygas realizuoti saviraiškos ir bendravimo poreikį.
Galima teigti, kad laisvalaikio formos išryškina mokinių užimtumą.
KAIP TAI PADARYTI
Papildomojo ugdymo užsiėmimai po pamokų.
Įvairių projektų įgyvendinimas mokykloje.
Užsiėmimai socialine ar kultūrine veikla.
Laisvalaikis su tėvais (stalo žaidimai, kūrybiniai užsiėmimai, išvykos, stovyklos ir pan.).
Įvairūs būreliai.
Leisti vaikui rinktis, kuo jis nori užsiimti laisvalaikiu.
MOKYKLOS VEIKSNIAI
Kryptingai organizuoja laisvalaikį.
Paveikia vaikų laisvalaikio formų pasirinkimą.
Mokinių nepamokinę veiklą užpildo sporto renginiais, varžybomis, konkursais, sveikatingumo dienomis, išvykomis.
Steigia įvairesnius būrelius.
Į daugelį laisvalaikio sričių įtraukia pramoginių elementų.
Siekia, kad mokiniai noriai dalyvautų visuomenei naudingoje veikloje.
Organizuoja bendrus tėvų ir vaikų renginius.
Keičia vaikų požiūrį į laisvalaikį.
Padeda mokiniui suprasti, kas jis yra, padeda pažinti save, leidžia kiekvienam vaikui pajusti, kad jis yra individualybė, vertybė.
KĄ GALI PADARYTI VAIKAS
Dalyvauti įvairiuose projektuose.
Bendrauti su tėvais, seneliais, artimaisiais.
Bendrauti su pedagogais, bendraamžiais.
Derinti laisvalaikį su mėgiama veikla.
Didesnę laisvalaikio dalį praleisti su tėvais.
Išreikšti save laisvalaikio veikloje.
Pasitikėti savimi, teigiamai save vertinti, gerbti save ir aplinkinius.
Aktyviai imtis tvarkyti savo laiką, susidomėti saviaukla.
KĄ GALI PADARYTI TĖVAI
Bendrauti su vaiku, domėtis vaiko laisvalaikiu.
Bendradarbiauti su mokykla.
Skatinti vaiką būti pareigingu bei kūrybingu.
Palaikyti vaiko iniciatyvą, įgyvendinti jų mintis ir idėjas.
Stengtis įsiklausyti, suprasti vaiką, jo pasaulį.
Stengtis organizuoti laisvalaikį, kad atitiktų vaiko poreikius bei amžių.
Organizuoti laisvalaikį taip, kad jis būtų turiningas, naudingas, ugdytų pilietišką, humanišką ir demokratišką asmenybę.
Laikas yra brangus; reikia mokyti vaiką racionaliai jį išnaudoti.
Keisti vaikų požiūrį į laisvalaikį. Didesnę laisvalaikio dalį praleisti su vaikais.
Laisvalaikis – vertybė, kurią tėvai turėtų išmokti perteikti vaikui.
Tėvai turėtų domėtis savo vaiko laisvalaikiu, padėti pasirinkti bei juos motyvuoti.
Neapkrauti vaiko daugybe įvairių būrelių.
Svarbu, kad vaikas turėtų pakankamai laiko kalbėtis, žaisti, dirbti ir užsiimti įvairiausia veikla drauge su tėvais.
Pagirti, paskatinti vaiką.
JEIGU JŪSŲ VAIKO LAISVALAIKIS NĖRA SUPLANUOTAS
Neužimti vaikai padaro daugiau teisės pažeidimų, nusikalsta, dažniau patenka į teisėtvarkos, institucijų akiratį.
Vaikų neužimtumas yra padidintos rizikos veiksnys.
KA DARYTI JEI VAIKAS NUOLAT KEIČIA BŪRELIUS
Labai svarbu, kad vaikas turėtų galimybę rinktis būrelį, nes tai motyvuoja ir leidžia pajusti atsakomybę. Vaikystėje išbandydamas įvairią veiklą vaikas pažįsta save, savo gebėjimus, pasaulį.
Laisvė rinktis ir bandyti nereiškia, kad vaikas nenuoseklus, paviršutiniškas, besiblaškantis, neatsakingas. Dėl to dažnai tėvai nerimauja. Leidę pasirinkti norimą būrelį, jie turėtų pasirūpinti, kad vaikas nenutrauktų veiklos per greitai, susidūręs su pirmaisiais sunkumais ar patyręs nusivylimą. Tėvai turėtų išklausyti ir pasikalbėti su vaiku, suprasti patys ir paaiškinti jam, kad net patrauklioje veikloje yra ir nelabai malonių dalykų, rutinos. Pavyzdžiui, mergaitės nori lankyti pramoginius šokius dėl spalvingų renginių, išskirtinių suknelių ir šukuosenų, tačiau užsiėmimai prasideda nuo žingsnelių ir pan.
Jei mokinys laisvalaikiu nuolat domisi viena veiklos sritimi, jis gali daug pasiekti veikdamas ir tobulėdamas kaip asmenybė bei visuomenės narys. Mokiniai laisvalaikius nuolat keičia, daug mokinių neturi pastovių interesų, kurie prikaustytų jų dėmesį. Dažnai mokinys neturi nusistovėjusių polinkių į vieną kurią veiklą. Todėl šeima, mokykla turi rūpintis vaiko laisvalaikiu. Tik įdomi veikla, atitrauks mokinius po pamokų nuo tuščio, beprasmio laiko leidimo, nuo žalingų įpročių, nusikalstamumo, sudarys sąlygas realizuoti saviraiškos ir bendravimo poreikį. Riedučiai vaikams, plaukiojimo baseine, baleto ar netgi aerobikos pamokos gali paskatinti vaiką keistis ir iš gyvenimo norėti daugiau.
Vadinasi tėvai turėtų būti kantrūs, neleisti vaikui tuoj pat mesti pradėtos veiklos, bet ir nekaltinti jo. Lankydamas būrelį vaikas taip pat gali mokytis laikytis susitarimo užbaigti pradėtą veiklą.
VAIKAS NENORI LANKYTI JOKIŲ BŪRELIŲ, NES VISĄ LAIKĄ LEIDŽIA PRIE KOMPIUTERIO
Tėvai dažniausiai per vėlai atkreipia dėmesį į tokią situaciją. Kartais girdime, kaip dvejų trejų metų vaikų tėvai džiaugiasi, šneka su pasididžiavimu apie tai, jog jų vaikas jau išmano, kaip elgtis su kompiuteriu. Kompiuteris – kaip televizorius. Vaikas atsisėda prie jo ir „viskas gerai“ – nereikia ginčytis, spręsti problemų, nes jis ramus. Nors vieni tėvai galvoja, kad kompiuteris padeda lavinti vaiką, supažindina su technologijomis, kiti atranda, jog tai geras būdas, kad vaikas nelakstytų į kiemą, nelįstų ir nieko iš tėvų nenorėtų. Tačiau sėdėjimas prie kompiuterio formuoja priklausomybę jam, vaikas nebenori kitos veiklos, nes sėdėdamas prie kompiuterio jis patenkina daug savo poreikių.
Taigi nereikėtų labai ankstyvame amžiuje leisti vaikui dažnai naudotis kompiuteriu.
KIEK BŪRELIŲ DERĖTŲ LANKYTI
Vargu ar tokios normos gali būti – juk visi esame tokie skirtingi. Vaikai skiriasi – charakteriu, energijos lygiu, jų nevienoda sveikata, gyvenimo situacija ir kitos aplinkybės. Galbūt vienas lankys tris būrelius ir viską suspės, o kitas sugebės po mokyklos nueiti tik į vieną. Rinkdami būrelius savo vaikui, turime prisiminti apie „neperdozavimą“!
Labai klystame, manydami, kad kūrybingos asmenybes išugdomos lavinat jau suaugusį žmogų. Kūrybiškumą ir jo patirtį mes atsinešame iš vaikystės žaidimų, pasaulio suvokimo, pažinimo norų, poreikio kurti ir kitų dalykų.
MOKINIŲ SAMPRATA APIE LAISVALAIKĮ
Norint išsiaiškinti, kaip mokiniai supranta, kas yra laisvalaikis, 2011 m. vasario 28 d., buvo atliktas pedagoginis tyrimas. Paaiškėjo kokia mokinių nuomonė apie vertybes, mokinių samprata apie laisvalaikį, mokinių veikla laisvu laiku, mokinių laisvas laikas per dieną valandomis.
Atlikus tyrimą pastebėta, kad laisvalaikis mokinių vertybių skalėje užima 7 vietą. Pirmoje vietoje yra šeima. Pusė klasės mokinių mano, kad laisvalaikis – smagus laikas, kai darau, ką noriu (28 proc.) bei veikla laisvu laiku, kurią pasirenku pagal savo interesus (22 proc.). Atkreiptinas dėmesys, jog vaikams patinkančios užimtumo sritys – bendravimas su draugais, televizijos žiūrėjimas ir pan. Tai yra pasyvus laisvalaikis. Beveik pusė (45 proc.) mokinių turi daugiau nei tris laisvas valandas per dieną, todėl reikėtų koreguoti laisvalaikio galimybes, gerinti kokybiškesnį užimtumą bei puoselėti gilesnes laisvalaikio tradicijas. Didžioji dalis (71 proc.) klasės vaikų mano, kad aktyvesnis užimtumas padeda išvengti žalingų įpročių ir nusikalstamos veiklos.
„Nepamirškite, kad esate svarbiausias savo vaiko mokytojas“ (A. L. Beane).
NAUDOTA LITERATŪRA
Bitinas B. Ugdymo filosofija. – Vilnius: Enciklopedija, 2000. – 247 p.
Dapkienė S. Papildomojo ugdymo formos. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2002. – 127 p.
Jovaiša L. Pedagogikos terminai. – Kaunas: Šviesa, 1993. – 264 p.
Kvieskienė G. Laisvalaikio kultūra. – Vilnius: VPU, 1996. – 67 p.
Mockevičienė D. Socialinio pedagogo vaidmuo gerinant vaikų užimtumą ir laisvalaikį //
Pedagogika: mokslo darbai. – 2002, Nr. 64, p. 47 – 52.
Paplauskas – Ramūnas A. Pedagoginiai raštai. – Vilnius: Petro ofsetas, 1996. –
158 p.
Pruskus V., Senkus V., Žygelienė S. Laisvalaikis kaip vertybė jaunimo vertybinių prioritetų kontekste // Šiuolaikinė mokykla: iššūkiai, realijos ir vertybės: jaunųjų sociologijos mokslininkų darbai (IV). – Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2009, p. 189 – 215.
Rasa Juknevičienė,
2017 04 24
