Emocija – „psichinis pergyvenimas, jaudinimasis, jausmas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000, p. 150).
Psichologinėje literatūroje emocijos apibūdinamos, kaip žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimais. Nuo patiriamų emocinių išgyvenimų intensyvumo priklauso veiklos atlikimo kokybė (V. Legkauskas, 2001, p. 134).
K. Miškinio (2003) teigimu, emocijas sukelia daiktai, įvykiai, situacijos, žmonės ir visa kas reikšminga individui. Emocijos plačiąja prasme apima ir jausmus.
V. Muchina (1988, p. 175) tvirtina, kad emocijos dominuoja visose vaiko gyvenimo srityse. Vaikas emocijas reiškia nuoširdžiai, nevalingai, audringiau negu suaugęs žmogus. Psichologė išskiria šias vaiko emocijas: džiaugsmą, pasididžiavimą, pavydą, baimę, pyktį, liūdesį, nuoskaudą, užuojautą.
Kuomet vaikui skiriamas dėmesys, jis patiria emocinę gerovę – pasitiki savimi, jaučiasi saugiai. Tuomet vaiko nuotaika būna džiugi. Emocinė gerovė padeda ugdyti vaiko asmenybę, skiepyti teigiamus bruožus (V. Muchina, 1988, p. 175). Emociškai bręsti vaikui padeda aplinkiniai žmonės – tėvai, mokytojas, bendraamžiai. Kiekvieni santykiai vaiką išmoko įveikti sunkumus ir sėkmingai prisitaikyti socialiniame pasaulyje.
Vaiko emocijos turi įtakos intelektiniai, socialiniai ir kalbos vystymosi raidai. Susikaupusias emocijas vaikui padeda išreikšti įvairi veikla: piešimas, žaidimai ir pan. Emocijos didelės įtakos turi vaikų piešiniams. Piešimas vaikus džiugiai nuteikia, jie mato savo kūrybinį rezultatą, didžiuojasi ir spontaniškai pradeda pasakoti apie savo piešinį. Piešdamas vaikas dažnai jau pačio kūrybinio proceso metu daug pasakoja, kalba, įvardina savo išgyvenimus. Tai vaikams sukelia daug teigiamų emocijų. B. Bagnall (1996) pabrėžia, kad figūros piešiniu galima išreikšti bet kokį jausmą, bet kokią emociją.
Nustatydamos įvairius jautrumo dažnius smegenyse, emocijos keičia mąstymą (E. De Bono, 2007). Esant pakilios nuotaikos dalykai atrodo visiškai kitaip nei supykus. Tai atsiskleidžia ir vaiko piešinyje. Nežinodamas visų piešimo taisyklių, vaikas paryškina daiktus, kurie jam yra svarbūs, kai kuriuos daiktus padidina, kai kuriuos sumažina (S. Levinas, 1979).
Apibendrinant gali būti teigiama, kad vaikai savo emocijas pažadina žaisdami, piešdami ir pan. Svarbu, kad vaikas pajustų kuo daugiau teigiamų emocijų, nes emocijos keičia mąstymą, turi įtakos asmenybės vystymuisi.
LITERATŪRA
1. Bagnall B. Kaip piešti ir tapyti. – Vilnius: Alma Littera, 1996. – 336 p.
2. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. – 967 p.
3. De Bono E. Paralelinis mąstymas. – Vilnius: Kronta, 2007. – 200 p.
4. Legkauskas V. Psichologijos įvadas: paskaitų medžiaga. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2001. – 137 p.
5. Miškinis K. Šeima žmogaus gyvenime. – Kaunas: Aušra, 2003. – 188 p.
6. Muchina V. Vaiko psichologija: vadovėlis pedagoginių institutų studentams. – Kaunas: Šviesa, 1988. – 238 p.
7. Левин С. Ваш ребёнок рисует: книга о детском рисунке. – Москва: Советский художник, 1979. – 270 p.
Rasa Juknevičienė,
2012 07 31
Psichologinėje literatūroje emocijos apibūdinamos, kaip žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimais. Nuo patiriamų emocinių išgyvenimų intensyvumo priklauso veiklos atlikimo kokybė (V. Legkauskas, 2001, p. 134).
K. Miškinio (2003) teigimu, emocijas sukelia daiktai, įvykiai, situacijos, žmonės ir visa kas reikšminga individui. Emocijos plačiąja prasme apima ir jausmus.
V. Muchina (1988, p. 175) tvirtina, kad emocijos dominuoja visose vaiko gyvenimo srityse. Vaikas emocijas reiškia nuoširdžiai, nevalingai, audringiau negu suaugęs žmogus. Psichologė išskiria šias vaiko emocijas: džiaugsmą, pasididžiavimą, pavydą, baimę, pyktį, liūdesį, nuoskaudą, užuojautą.
Kuomet vaikui skiriamas dėmesys, jis patiria emocinę gerovę – pasitiki savimi, jaučiasi saugiai. Tuomet vaiko nuotaika būna džiugi. Emocinė gerovė padeda ugdyti vaiko asmenybę, skiepyti teigiamus bruožus (V. Muchina, 1988, p. 175). Emociškai bręsti vaikui padeda aplinkiniai žmonės – tėvai, mokytojas, bendraamžiai. Kiekvieni santykiai vaiką išmoko įveikti sunkumus ir sėkmingai prisitaikyti socialiniame pasaulyje.
Vaiko emocijos turi įtakos intelektiniai, socialiniai ir kalbos vystymosi raidai. Susikaupusias emocijas vaikui padeda išreikšti įvairi veikla: piešimas, žaidimai ir pan. Emocijos didelės įtakos turi vaikų piešiniams. Piešimas vaikus džiugiai nuteikia, jie mato savo kūrybinį rezultatą, didžiuojasi ir spontaniškai pradeda pasakoti apie savo piešinį. Piešdamas vaikas dažnai jau pačio kūrybinio proceso metu daug pasakoja, kalba, įvardina savo išgyvenimus. Tai vaikams sukelia daug teigiamų emocijų. B. Bagnall (1996) pabrėžia, kad figūros piešiniu galima išreikšti bet kokį jausmą, bet kokią emociją.
Nustatydamos įvairius jautrumo dažnius smegenyse, emocijos keičia mąstymą (E. De Bono, 2007). Esant pakilios nuotaikos dalykai atrodo visiškai kitaip nei supykus. Tai atsiskleidžia ir vaiko piešinyje. Nežinodamas visų piešimo taisyklių, vaikas paryškina daiktus, kurie jam yra svarbūs, kai kuriuos daiktus padidina, kai kuriuos sumažina (S. Levinas, 1979).
Apibendrinant gali būti teigiama, kad vaikai savo emocijas pažadina žaisdami, piešdami ir pan. Svarbu, kad vaikas pajustų kuo daugiau teigiamų emocijų, nes emocijos keičia mąstymą, turi įtakos asmenybės vystymuisi.
LITERATŪRA
1. Bagnall B. Kaip piešti ir tapyti. – Vilnius: Alma Littera, 1996. – 336 p.
2. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. – 967 p.
3. De Bono E. Paralelinis mąstymas. – Vilnius: Kronta, 2007. – 200 p.
4. Legkauskas V. Psichologijos įvadas: paskaitų medžiaga. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2001. – 137 p.
5. Miškinis K. Šeima žmogaus gyvenime. – Kaunas: Aušra, 2003. – 188 p.
6. Muchina V. Vaiko psichologija: vadovėlis pedagoginių institutų studentams. – Kaunas: Šviesa, 1988. – 238 p.
7. Левин С. Ваш ребёнок рисует: книга о детском рисунке. – Москва: Советский художник, 1979. – 270 p.
Rasa Juknevičienė,
2012 07 31
