Sveikinu su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osiomis metinėmis. Prisiminkime istorijos pamokas, apmąstykime vertybes, saugokime tai, kas buvo įžiebta 1990- aisiais!
Pokalbis su Lietuva
Rima Petrilevičienė
Sakyki, Lietuva, kas man esi –
Tik upių tinklas, išvagojęs žalią veidą,
Bažnyčių bokštai, pasislėpę debesy,
Ar paukščiai, iš padangių ką tik nusileidę?
Sakyki, Lietuva, kuo tu kvepi –
Raudona žemuoge lankoj vaikystės,
Rugių grūdais, kai jie šlapi
Dulksnojant lietui delnu slysta?
Sakyki, Lietuva, kuo man brangi –
Artojo duona, kvepiančia ant stalo,
Arimų toliais, kai svajonėse žengi,
Ar sruoga motinos, kuri seniai išbalo?
Sakyki, Lietuva, kaip be tavęs
Sparnus pakelti tarsi paukštis skrydžiui?
Kol akys šviesios, kol širdis dar ves –
Aš su tavim. Išdavusieji tegul man pavydi.
Rima Petrilevičienė
Sakyki, Lietuva, kas man esi –
Tik upių tinklas, išvagojęs žalią veidą,
Bažnyčių bokštai, pasislėpę debesy,
Ar paukščiai, iš padangių ką tik nusileidę?
Sakyki, Lietuva, kuo tu kvepi –
Raudona žemuoge lankoj vaikystės,
Rugių grūdais, kai jie šlapi
Dulksnojant lietui delnu slysta?
Sakyki, Lietuva, kuo man brangi –
Artojo duona, kvepiančia ant stalo,
Arimų toliais, kai svajonėse žengi,
Ar sruoga motinos, kuri seniai išbalo?
Sakyki, Lietuva, kaip be tavęs
Sparnus pakelti tarsi paukštis skrydžiui?
Kol akys šviesios, kol širdis dar ves –
Aš su tavim. Išdavusieji tegul man pavydi.
Trispalve mano
Leonas Milčius
Trispalve mano, šilkuose saule gimus,
Plevenanti virš Nemuno krantų,
Po prievartos ilgos vėl viltimi iškilus,
Paliki amžiams spinduliu šviesiu.
Kai vėjai siaus, plauks debesys padange,
Tu neužgesk, širdy palik liepsnoti,
Tegul ją saugo kaip gyvybę brangią,
Kurie mylėt tikrai Tėvynę moka.
Kaip mums tave iškelt, kad piktos rankos
Supurvinti jau niekad negalėtų,
Kad gimtų, keistųs lietuvaičių kartos,
Bet kiekviena tiktai tave regėtų?
Saulėtekio, miškų ir gintaro spalvoj
Lai kiekvienam skaidrėja veidas, akys,
Rytojų gražų mato bočių Lietuvoj,
Palikę nežinią ir baimės naktį.
Trispalve mano, esi aukščiau gėlių,
Tave ne deimantai, ne rasos puošia.
Žydram danguj – žvaigždelė tarp žvaigždžių,
Kuri mus kelia, drąsina ir guodžia.
Leonas Milčius
Trispalve mano, šilkuose saule gimus,
Plevenanti virš Nemuno krantų,
Po prievartos ilgos vėl viltimi iškilus,
Paliki amžiams spinduliu šviesiu.
Kai vėjai siaus, plauks debesys padange,
Tu neužgesk, širdy palik liepsnoti,
Tegul ją saugo kaip gyvybę brangią,
Kurie mylėt tikrai Tėvynę moka.
Kaip mums tave iškelt, kad piktos rankos
Supurvinti jau niekad negalėtų,
Kad gimtų, keistųs lietuvaičių kartos,
Bet kiekviena tiktai tave regėtų?
Saulėtekio, miškų ir gintaro spalvoj
Lai kiekvienam skaidrėja veidas, akys,
Rytojų gražų mato bočių Lietuvoj,
Palikę nežinią ir baimės naktį.
Trispalve mano, esi aukščiau gėlių,
Tave ne deimantai, ne rasos puošia.
Žydram danguj – žvaigždelė tarp žvaigždžių,
Kuri mus kelia, drąsina ir guodžia.
Eilėmis dalinasi Rasa Juknevičienė