Rožė

Gyvenimas žmogaus - it rožė nuostabus,
Gimimas kūdikio - didis džiaugsmas.
Augimas jo be rūpesčių, be pareigų,
Turtingas lūkesčių, svajų, tikslų,
Tesibijant tiktai mokyklos...
Veidas, nušviestas šypsenos, nerodo dar spyglių.
Jaunuoliu virsta vaikas,
Žiedeliui vos pražydus.

Bičiuliai - tarsi rankos,
Paliečia augalo stiebelį ir staigiai atsitraukia.
Tikri draugai netrunka - jie veikiai iškeliauja.
Gėlių draugijos neišvengia rožė,
Nors ir gyvuoja noriai vazoje viena.
Žmonių draugystė - tai rinktinis auksas.
Namuos vienatvė visada viešnia.

Kada išmuš likimo valanda,
Nežino niekas...

Nulyja žiedlapiais ore,
Sklendžiant pasklinda aromatas...
Gyvenimas žmogaus sužydi vienąkart.
Ir vysta...
It sodo rožės
Laikinam sapne.

Neringa Visockė,
2012 08 21