Žmogus ir gamta – du neatsiejami dalykai!
Nuo seno žinome, kad žmogaus santykis su gamta buvo labai glaudus. Kalnai, medžiai akmenys, upės, ežerai – gamtoje veikiančios dieviškosios galios. Medžiai buvo garbinami, jiems teikiama ypatinga reikšmė.
Lietuvių liaudies šeimos tradicijos, papročiai išreiškė pagarbą ir meilę gyvajai gamtai. Daugelio švenčių apeigų veiksmai, visą tai atspindi. Žinomas paprotys gimus kūdikiui pasodinti medį. Tikėta, kad paukščiai gali žmonėms išpranašauti laimę, nelaimę, vestuves ir pan.
Žmogus gyveno visiškoje harmonijoje su gamta. Šiandien santykiai tarp žmogaus ir gamtos yra pasikeitę. Žmogus iš gamtos vis daugiau reikalauja, be gailesčio eikvoja jos išteklius. Dabar ne kiekvienas žmogus gerbia gamtą, o juk neseniai buvo jos neatsiejama dalis, nuo jos visiškai priklausė. Gamta buvo naudinga ne tik materialine, bet ir dvasine prasme.
Šiandienos vaikai, mažai laiko leidžia gamtoje. Komenskis su Pestalociu teigė, kad vaizdumas (stebėjimas) – itin svarbu. O natūralumas duoda tikrus ir įvairius pojūčius, pavyzdžiui, į delną paimta boružė, paliestas medis, pamatytas paukštis ar voverytė ir pan.
Vaikai gamtai neabejingi. Būdamas gamtoje vaikas daug sužino, patiria emocinius išgyvenimus. Formuojasi ekologiniai įgūdžiai bei įpročiai. Turime skatinti vaikus siekti gėrio bei harmonijos santykiuose su aplinka ir pačiu savimi, nuo mažens mokyti gyventi darnoje su gamta.
Labai svarbus auklėjimo aspektas yra tas, kad šalia vaiko esantis asmuo, turėtų pažinti gamtą, tuomet gamta tampa veiksmingu auklėjimo šaltiniu.
Vaikas su gamta susiduria labai anksti. Pradžioje būna smalsus, vėliau šią savybę praranda. Norint, kad domėjimasis aplinka nedingtų, reikia vaikui padėti: mokyti pažinti gamtą, siekti, kad jis artimai bendrautų su gamtos objektais, suprastų jų sudėtingumą, įprastų gamtoje ilsėtis, semtis energijos.
Taigi apibendrintai galiu pasakyti, kad vaikai gamtai neabejingi, todėl mokyti reikia nuo mažens, kad domėjimasis aplinka nedingtų. O norint mokyti vaiką, turime patys domėtis ir išmanyti. Nepamirškite, kad gamta – veiksmingas auklėjimo šaltinis.
Rasa Juknevičienė,
2012 08 07
Nuo seno žinome, kad žmogaus santykis su gamta buvo labai glaudus. Kalnai, medžiai akmenys, upės, ežerai – gamtoje veikiančios dieviškosios galios. Medžiai buvo garbinami, jiems teikiama ypatinga reikšmė.
Lietuvių liaudies šeimos tradicijos, papročiai išreiškė pagarbą ir meilę gyvajai gamtai. Daugelio švenčių apeigų veiksmai, visą tai atspindi. Žinomas paprotys gimus kūdikiui pasodinti medį. Tikėta, kad paukščiai gali žmonėms išpranašauti laimę, nelaimę, vestuves ir pan.
Žmogus gyveno visiškoje harmonijoje su gamta. Šiandien santykiai tarp žmogaus ir gamtos yra pasikeitę. Žmogus iš gamtos vis daugiau reikalauja, be gailesčio eikvoja jos išteklius. Dabar ne kiekvienas žmogus gerbia gamtą, o juk neseniai buvo jos neatsiejama dalis, nuo jos visiškai priklausė. Gamta buvo naudinga ne tik materialine, bet ir dvasine prasme.
Šiandienos vaikai, mažai laiko leidžia gamtoje. Komenskis su Pestalociu teigė, kad vaizdumas (stebėjimas) – itin svarbu. O natūralumas duoda tikrus ir įvairius pojūčius, pavyzdžiui, į delną paimta boružė, paliestas medis, pamatytas paukštis ar voverytė ir pan.
Vaikai gamtai neabejingi. Būdamas gamtoje vaikas daug sužino, patiria emocinius išgyvenimus. Formuojasi ekologiniai įgūdžiai bei įpročiai. Turime skatinti vaikus siekti gėrio bei harmonijos santykiuose su aplinka ir pačiu savimi, nuo mažens mokyti gyventi darnoje su gamta.
Labai svarbus auklėjimo aspektas yra tas, kad šalia vaiko esantis asmuo, turėtų pažinti gamtą, tuomet gamta tampa veiksmingu auklėjimo šaltiniu.
Vaikas su gamta susiduria labai anksti. Pradžioje būna smalsus, vėliau šią savybę praranda. Norint, kad domėjimasis aplinka nedingtų, reikia vaikui padėti: mokyti pažinti gamtą, siekti, kad jis artimai bendrautų su gamtos objektais, suprastų jų sudėtingumą, įprastų gamtoje ilsėtis, semtis energijos.
Taigi apibendrintai galiu pasakyti, kad vaikai gamtai neabejingi, todėl mokyti reikia nuo mažens, kad domėjimasis aplinka nedingtų. O norint mokyti vaiką, turime patys domėtis ir išmanyti. Nepamirškite, kad gamta – veiksmingas auklėjimo šaltinis.
Rasa Juknevičienė,
2012 08 07