Pavadinimas PANDA kilęs iš nepaliečių žodžio „Nigalya ponya“, kuris reiškia „Bambukų valgytojas“. Pandoms yra iškilusi išnykimo grėsmė.
Mažoji panda arba Raudonoji panda, nepaisant mielos išvaizdos ir simpatiško būdo, toli gražu nėra tokia populiari kaip Didžioji panda. Mažoji panda tai didžiosios pandos palikuonis. Ji gyvena miškais apaugusiuose kalnuose ir bambukų džiunglėse nuo Nepalo iki Butano ir nuo Pietų Kinijos iki Centrinės Kinijos rytinės dalies. Jų galima rasti pietiniame Himalajų pakraštyje. Kūno dydis 51-63 cm, uodega 28-48 cm. Patinėlio svoris 6kg, patelės – 4-4,5kg. Mažosios pandos gyvena 1800 – 4000m. aukštyje daugiausiai milžiniškuose rododendronuose, ąžuoluose ar bambukų tankmėje. Mažoji panda buvo 48 metais anksčiau atrasta (1821 m.) nei jos beveik bendravardė Didžioji panda. Dieną ji miega, susirietusi ant šakos ir uodega prisidengusi akis arba prispaudusi galvą prie krūtinės. Maitinasi naktimis, daugiausiai bambukų ūgliais, taip pat mielai ėda žolę, šaknis, vaisius, giles, peles, paukščių jauniklius bei jų kiaušinius ir smulkius graužikus.
Miela, lapės dydžio Mažoji panda – vienas gražiausių žinduolių aplamai. Jos amžius trumpas – 14 metų. Ilgas, purus kailis prie odos tamsėja, o plaukelių galai vario raudonumo. Uodega, priešingai nei Didžiosios pandos, puošni, rausvai geltona, pablukusi, papuošta skersais ruoželiais. Snukučiai be pandoms būdingų bendrų bruožų, gali turėti individualių bruožų. Pandos nosytė blizganti, juoda, akys labai tamsios. Raudonajai pandai jos kailiuko atspalviai padeda puikiai maskuotis: apsamanoję, kerpėmis apaugę medžiai sudaro tokį foną, kuriame pandos kontūrai tarytum susilieja su aplinka. Mažos, meškoms būdingos kojos užsibaigia letenomis su plaukuotais padais. Pandos pirštai su lenktais, aštriais nagais. Poruojasi Raudonosios pandos sausį arba vasarį. Patelių nėštumas trunka 112-158 dienas. Gimę jaunikliai būna plaukuoti ir akli. Tik po 18 dienų jaunikliai atmerkia akis (kai kurie netgi vėliau). Iš pradžių mažyliai – pilki kamuoliukai, tik po 6 savaičių jie įgyja tėvų kailio spalvas. Maždaug po 70 dienų jų kailis jau kaip tikrų Raudonųjų pandų. Praėjus pusei metų motina išveja vaikus iš lizdo, jie privalo būti savarankiškais. 18 mėnesių jaunikliai jau yra subrendę. Natūralūs Raudonosios pandos priešai – kiaunė, sniego leopardas.
Labai įdomiai panda geria vandenį: ji pamerkia letenėlę vandenyje, ištraukia ją ir aplaižo. Savo kailį panda prižiūri panašiai kaip katės: prausia aplaižytomis letenėlėmis. Mažoji panda – prieblandos ir nakties žvėris. Ji jautri karščiui, pavyzdžiui, 25 laipsnių temperatūra jai aplamai nepakenčiama. Todėl ji mielai pramiega vidurdienio valandas medžių vainikų paunksmėje arba drevėje, oloje. Ant šakų mėgsta gulėti išsitiesusi visu ilgiu, o drevėse dažniausiai guli susirietusi ant šono. Savo teritoriją jos apeina lygiai taip pat dažnai žeme kaip ir medžiais ir ženklina muskuso kvapo išskyromis. Plaukuotos ir į vidų lenktos pėdos žymiai palengvina pandų judėjimą siauromis šakomis. Plaukuotumas gelbsti taip pat tada, kai šakos drėgnos: panda gerai įsitvirtina ir nepaslysta. Plaukuotos pėdos atlieka šilumos izoliatoriaus funkcijas, kai prisnigta ar ledas. Mažoji panda vikriai karstosi, atlieka tikrus akrobatinius numerius.
Pandos - nekalbūs gyvūnai. Tarpusavyje bendraujant naudoja čirškiančių, cypiančių ir švilpiančių garsų. Kilus pavojui, Mažoji panda sprunka į neprieinamą uolos plyšį arba medžio viršūnę. Jeigu sprukti per vėlu, tada ji atsistoja ant užpakalinių kojų, kad atrodytų impozantiškesnė ir gąsdintų priešą savo dydžiu. Tuo pačiu jai patogu priekinėm letenom daužyti priešą. Aštrūs kaip peilis nagai gali padaryti nemažas žaizdas.
Mažoji panda arba Raudonoji panda, nepaisant mielos išvaizdos ir simpatiško būdo, toli gražu nėra tokia populiari kaip Didžioji panda. Mažoji panda tai didžiosios pandos palikuonis. Ji gyvena miškais apaugusiuose kalnuose ir bambukų džiunglėse nuo Nepalo iki Butano ir nuo Pietų Kinijos iki Centrinės Kinijos rytinės dalies. Jų galima rasti pietiniame Himalajų pakraštyje. Kūno dydis 51-63 cm, uodega 28-48 cm. Patinėlio svoris 6kg, patelės – 4-4,5kg. Mažosios pandos gyvena 1800 – 4000m. aukštyje daugiausiai milžiniškuose rododendronuose, ąžuoluose ar bambukų tankmėje. Mažoji panda buvo 48 metais anksčiau atrasta (1821 m.) nei jos beveik bendravardė Didžioji panda. Dieną ji miega, susirietusi ant šakos ir uodega prisidengusi akis arba prispaudusi galvą prie krūtinės. Maitinasi naktimis, daugiausiai bambukų ūgliais, taip pat mielai ėda žolę, šaknis, vaisius, giles, peles, paukščių jauniklius bei jų kiaušinius ir smulkius graužikus.
Miela, lapės dydžio Mažoji panda – vienas gražiausių žinduolių aplamai. Jos amžius trumpas – 14 metų. Ilgas, purus kailis prie odos tamsėja, o plaukelių galai vario raudonumo. Uodega, priešingai nei Didžiosios pandos, puošni, rausvai geltona, pablukusi, papuošta skersais ruoželiais. Snukučiai be pandoms būdingų bendrų bruožų, gali turėti individualių bruožų. Pandos nosytė blizganti, juoda, akys labai tamsios. Raudonajai pandai jos kailiuko atspalviai padeda puikiai maskuotis: apsamanoję, kerpėmis apaugę medžiai sudaro tokį foną, kuriame pandos kontūrai tarytum susilieja su aplinka. Mažos, meškoms būdingos kojos užsibaigia letenomis su plaukuotais padais. Pandos pirštai su lenktais, aštriais nagais. Poruojasi Raudonosios pandos sausį arba vasarį. Patelių nėštumas trunka 112-158 dienas. Gimę jaunikliai būna plaukuoti ir akli. Tik po 18 dienų jaunikliai atmerkia akis (kai kurie netgi vėliau). Iš pradžių mažyliai – pilki kamuoliukai, tik po 6 savaičių jie įgyja tėvų kailio spalvas. Maždaug po 70 dienų jų kailis jau kaip tikrų Raudonųjų pandų. Praėjus pusei metų motina išveja vaikus iš lizdo, jie privalo būti savarankiškais. 18 mėnesių jaunikliai jau yra subrendę. Natūralūs Raudonosios pandos priešai – kiaunė, sniego leopardas.
Labai įdomiai panda geria vandenį: ji pamerkia letenėlę vandenyje, ištraukia ją ir aplaižo. Savo kailį panda prižiūri panašiai kaip katės: prausia aplaižytomis letenėlėmis. Mažoji panda – prieblandos ir nakties žvėris. Ji jautri karščiui, pavyzdžiui, 25 laipsnių temperatūra jai aplamai nepakenčiama. Todėl ji mielai pramiega vidurdienio valandas medžių vainikų paunksmėje arba drevėje, oloje. Ant šakų mėgsta gulėti išsitiesusi visu ilgiu, o drevėse dažniausiai guli susirietusi ant šono. Savo teritoriją jos apeina lygiai taip pat dažnai žeme kaip ir medžiais ir ženklina muskuso kvapo išskyromis. Plaukuotos ir į vidų lenktos pėdos žymiai palengvina pandų judėjimą siauromis šakomis. Plaukuotumas gelbsti taip pat tada, kai šakos drėgnos: panda gerai įsitvirtina ir nepaslysta. Plaukuotos pėdos atlieka šilumos izoliatoriaus funkcijas, kai prisnigta ar ledas. Mažoji panda vikriai karstosi, atlieka tikrus akrobatinius numerius.
Pandos - nekalbūs gyvūnai. Tarpusavyje bendraujant naudoja čirškiančių, cypiančių ir švilpiančių garsų. Kilus pavojui, Mažoji panda sprunka į neprieinamą uolos plyšį arba medžio viršūnę. Jeigu sprukti per vėlu, tada ji atsistoja ant užpakalinių kojų, kad atrodytų impozantiškesnė ir gąsdintų priešą savo dydžiu. Tuo pačiu jai patogu priekinėm letenom daužyti priešą. Aštrūs kaip peilis nagai gali padaryti nemažas žaizdas.
Didžioji panda – lokinių šeimos rūšis. Dėl savo riboto paplitimo laikomas bendru nykstančių rūšių apsaugos simboliu. Didžiųjų pandų – tankus kailis išmargintas baltos ir juodos spalvos lopais, pagrindinė spalva yra balta, priekinės ir užpakalinės kojos juodos. Juodos spalvos yra ausys, nosis ir plotai aplink akis. Didžiųjų pandų gyvenimo vieta apima tik 5900 km². Tai yra kalnuotos Kinijos Sičuanio, Šansi ir Gansu provincijų teritorijos. Pandos gyvena subtropiniuose kalnuose su tankiu mišku, maždaug 1500-4000 m aukštyje.
Didžioji panda – dar vadinama bambukine meška. Sakoma, kad anksčiau pandų paplitimo teritorija buvo žymiai didesnė. Kadangi panda nesugebėjo prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų pagrinde dėl savo mitybos pobūdžio, tai teritorija, kur pandos gyvena, sumažėjo. Pandos vaikšto žeme, bet taipogi moka gerai laipioti ir plaukti. Jos yra nakčia aktyvios, o dieną miega šakumose arba olose. Minta didžioji panda bambukais, todėl ji kartais dar vadinama bambukine meška. Kadangi pandos protėviai buvo plėšrūnai, tai jos virškinimo sistema nėra optimaliai pritaikyta tokiam maistui kaip bambukas. Šiaip bambukai turi ne itin daug maistinių medžiagų. Todėl jai reikia kasdien suėsti didelius bambukų kiekius: maždaug apie 15kg. bambukų ūglių ir lapų. Kad suėsti tokį kiekį, panda ėda 16 valandų per dieną. Augant jauniems pumpurams ir lapeliams, reikia per dieną suėsti netgi 40 kg., nes pumpuruose ir tik išsprogusiuose lapeliuose daug vandens. Kadangi bambukai auga ištisus metus, tai pandai nereikalingas žiemos miegas. Bambukų tankmėje panda išmina tunelio formos taką tarp maitinimosi vietos ir vietos, kur ji miega.
Didžioji panda yra 150-180cm. ilgio, o uodegos ilgis – 10-15cm. ir sveria 75-110kg. Ketera yra apie 1,5m. Pandos – vienišiai ir bendrauja tarpusavyje labai trumpai, kai ateina laikas poruotis. Poravimosi laikotarpis – balandis ir gegužė. Patelė po 2,5-4 mėnesių trukusio nėštumo atsiveda 1-2 labai mažus jauniklius, jie sveria 90-150g. ir būna tik tokio dydžio kaip žiurkė. Deja daug jauniklių miršta. Tik po 45 dienų jaunikliai atmerkia akis. 75-tą dieną jie žengia pirmuosius žingsnius. Nuo 1939 metų panda Kinijoje saugoma įstatymų.
Rasa Juknevičienė,
2012 08 12
Didžioji panda – dar vadinama bambukine meška. Sakoma, kad anksčiau pandų paplitimo teritorija buvo žymiai didesnė. Kadangi panda nesugebėjo prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų pagrinde dėl savo mitybos pobūdžio, tai teritorija, kur pandos gyvena, sumažėjo. Pandos vaikšto žeme, bet taipogi moka gerai laipioti ir plaukti. Jos yra nakčia aktyvios, o dieną miega šakumose arba olose. Minta didžioji panda bambukais, todėl ji kartais dar vadinama bambukine meška. Kadangi pandos protėviai buvo plėšrūnai, tai jos virškinimo sistema nėra optimaliai pritaikyta tokiam maistui kaip bambukas. Šiaip bambukai turi ne itin daug maistinių medžiagų. Todėl jai reikia kasdien suėsti didelius bambukų kiekius: maždaug apie 15kg. bambukų ūglių ir lapų. Kad suėsti tokį kiekį, panda ėda 16 valandų per dieną. Augant jauniems pumpurams ir lapeliams, reikia per dieną suėsti netgi 40 kg., nes pumpuruose ir tik išsprogusiuose lapeliuose daug vandens. Kadangi bambukai auga ištisus metus, tai pandai nereikalingas žiemos miegas. Bambukų tankmėje panda išmina tunelio formos taką tarp maitinimosi vietos ir vietos, kur ji miega.
Didžioji panda yra 150-180cm. ilgio, o uodegos ilgis – 10-15cm. ir sveria 75-110kg. Ketera yra apie 1,5m. Pandos – vienišiai ir bendrauja tarpusavyje labai trumpai, kai ateina laikas poruotis. Poravimosi laikotarpis – balandis ir gegužė. Patelė po 2,5-4 mėnesių trukusio nėštumo atsiveda 1-2 labai mažus jauniklius, jie sveria 90-150g. ir būna tik tokio dydžio kaip žiurkė. Deja daug jauniklių miršta. Tik po 45 dienų jaunikliai atmerkia akis. 75-tą dieną jie žengia pirmuosius žingsnius. Nuo 1939 metų panda Kinijoje saugoma įstatymų.
Rasa Juknevičienė,
2012 08 12
