Daina – viena iš labai senų kūrinių rūšių meno istorijoje. Duomenų apie lietuvių dainas randama 16a. Lietuvių liaudies dainyne yra kalendorinių liaudies švenčių ir apeigų dainų, vasaros ir rudens lauko darbų dainų, taip pat ir namų darbų dainos dainuojamos bet kuriuo metų laiku. Ypatingos yra sutartinės, lopšinės, raudos, vestuvinės, karinės-istorinės dainos, baladės.
Lopšinė – nedidelės apimties ramios nuotaikos vokalinis (rečiau instrumentinis) kūrinys. Būdinga lėtas tempas, ramus ritmas, tolygi, monotoniška siauros apimties melodija. Lopšinės paplitusios daugelio Europos, Š. Amerikos, V. Afrikos tautų muzikiniame folklore. Tai trumpos motinų arba auklių sukurtos dainelės kūdikiams raminti arba migdyti.
Lietuvių tautosakoje lopšinės priskiriamos vaikų dainų grupei. Jas sudaro trumpas prasminis tekstas, gausu įvairių malonybinių žodelių . Būdingas melodijos, judesio ir poetinio teksto sinkretiškumas.
LOPŠINĖ „10“
žodžiai Neringos Visockės
Kai saulutė vakaruos,
Vienas zuikis atšuoliuos,
Letenytėm dviem suplos
Ir neramėlį sūpuos.
Dainą ramią padainuos,
Tris svajas tau dovanos.
Su žvėreliais mylimais
Nebebus baisūs baubai.
Keturis kartus pakvies,
Su žaisliukais žaist pradės.
Suskaičiuos ligi penkių
Ir sulauksime sapnų.
Šešios žąsys upe plauks,
Septintoji pasiklaus:
- Ko, mažyli, tu verki?
Skriskime drauge visi!
Kai aštuonios žvaigždės švies,
Jos kelelį tau nuties.
Eiki juo ir nebijok.
Su švieselėmis pašok.
Dūžiai devyni, žinok, -
Laikas migti, vaike, tau.
Dešimtkart myliu sakau
Ir apkloju kuo šilčiau.
Naudota literatūra
1. Čiurlionytė J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. – Vilnius, 1969.
2. Jokimaitienė P. Lietuvių liaudies vaikų dainos. – Vilnius: Vaga, 1970.
3. Šemetaitė J. Lopšinės ir žaidinimai. – Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 1992.
Rasa Juknevičienė,
2012 07 15
Lopšinė – nedidelės apimties ramios nuotaikos vokalinis (rečiau instrumentinis) kūrinys. Būdinga lėtas tempas, ramus ritmas, tolygi, monotoniška siauros apimties melodija. Lopšinės paplitusios daugelio Europos, Š. Amerikos, V. Afrikos tautų muzikiniame folklore. Tai trumpos motinų arba auklių sukurtos dainelės kūdikiams raminti arba migdyti.
Lietuvių tautosakoje lopšinės priskiriamos vaikų dainų grupei. Jas sudaro trumpas prasminis tekstas, gausu įvairių malonybinių žodelių . Būdingas melodijos, judesio ir poetinio teksto sinkretiškumas.
LOPŠINĖ „10“
žodžiai Neringos Visockės
Kai saulutė vakaruos,
Vienas zuikis atšuoliuos,
Letenytėm dviem suplos
Ir neramėlį sūpuos.
Dainą ramią padainuos,
Tris svajas tau dovanos.
Su žvėreliais mylimais
Nebebus baisūs baubai.
Keturis kartus pakvies,
Su žaisliukais žaist pradės.
Suskaičiuos ligi penkių
Ir sulauksime sapnų.
Šešios žąsys upe plauks,
Septintoji pasiklaus:
- Ko, mažyli, tu verki?
Skriskime drauge visi!
Kai aštuonios žvaigždės švies,
Jos kelelį tau nuties.
Eiki juo ir nebijok.
Su švieselėmis pašok.
Dūžiai devyni, žinok, -
Laikas migti, vaike, tau.
Dešimtkart myliu sakau
Ir apkloju kuo šilčiau.
Naudota literatūra
1. Čiurlionytė J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. – Vilnius, 1969.
2. Jokimaitienė P. Lietuvių liaudies vaikų dainos. – Vilnius: Vaga, 1970.
3. Šemetaitė J. Lopšinės ir žaidinimai. – Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 1992.
Rasa Juknevičienė,
2012 07 15
