MUSMIRĖLĖS
Ankstų rytą eglynėlį
Linksmos kėlės musmirėlės.
Puolė praustis, puolė puoštis,
Grybų vakarėlin ruoštis.
Šen taškelį, ten taškelį
Ir pasipuošė veidelį.
Žandelius rausvai nudažė
(jiems tai negailėjo dažo).
Liemenėlis nors neplonas,
Bet paslėps gi jį sijonas,
Kaip iš pieno – baltas baltas.
Ir kojelėms nebus šalta -
Baltos kojinės, kurpaitės...
Argi ne šauni panaitė?
Grybų vakaras triukšmingas
Ir kiekvienas čia laimingas.
Baravykas ūmėdėlei
Seka miško pasakėlę.
Prie beržyno raudonikiai
Ruošiasi slėpynėms vikriai.
Pasiėmusios po lapą
Voveraitės kažką plepa.
Ten kazlėkas su lepšiu
Ginčijas po paparčiu.
Vien tik gražios, tarsi lėlės,
Nuobodžiauja musmirėlės.
......................................
Puošk nepuošęs – ne pora,
Jeigu musmirės galva.
Leonas Milčius
2012-08-25
Raudondvaris
POVAS
(pasakėčia)
Klykia, šaukia margas povas –
Aš karalius, aš valdovas!
Neškit šen aukso karūną,
Pastatykit puošnų rūmą!
Uodegos vienos koks grožis,
Jo pavydi net ir rožės.
Žėri tūkstančiai spalvų
Man ant plunksnų išskleistų!
Tik žmona povą ramina –
Ša, nejuokinki kaimynų,
Dar ne viskas uodega,
Pažiūrėk, kokia galva.
Bet žmonos neklausė povas,
Visiems šaukė, kad valdovu
Greitai išrinktas jis bus,
Nes tik vienas toks gražus.
Leonas Milčius
2011-08-26
Raudondvaris
Ankstų rytą eglynėlį
Linksmos kėlės musmirėlės.
Puolė praustis, puolė puoštis,
Grybų vakarėlin ruoštis.
Šen taškelį, ten taškelį
Ir pasipuošė veidelį.
Žandelius rausvai nudažė
(jiems tai negailėjo dažo).
Liemenėlis nors neplonas,
Bet paslėps gi jį sijonas,
Kaip iš pieno – baltas baltas.
Ir kojelėms nebus šalta -
Baltos kojinės, kurpaitės...
Argi ne šauni panaitė?
Grybų vakaras triukšmingas
Ir kiekvienas čia laimingas.
Baravykas ūmėdėlei
Seka miško pasakėlę.
Prie beržyno raudonikiai
Ruošiasi slėpynėms vikriai.
Pasiėmusios po lapą
Voveraitės kažką plepa.
Ten kazlėkas su lepšiu
Ginčijas po paparčiu.
Vien tik gražios, tarsi lėlės,
Nuobodžiauja musmirėlės.
......................................
Puošk nepuošęs – ne pora,
Jeigu musmirės galva.
Leonas Milčius
2012-08-25
Raudondvaris
POVAS
(pasakėčia)
Klykia, šaukia margas povas –
Aš karalius, aš valdovas!
Neškit šen aukso karūną,
Pastatykit puošnų rūmą!
Uodegos vienos koks grožis,
Jo pavydi net ir rožės.
Žėri tūkstančiai spalvų
Man ant plunksnų išskleistų!
Tik žmona povą ramina –
Ša, nejuokinki kaimynų,
Dar ne viskas uodega,
Pažiūrėk, kokia galva.
Bet žmonos neklausė povas,
Visiems šaukė, kad valdovu
Greitai išrinktas jis bus,
Nes tik vienas toks gražus.
Leonas Milčius
2011-08-26
Raudondvaris
Daugiau Leono Milčiaus eilėraščių skaitykite http://www.facebook.com/leonas.milcius
Rasa Juknevičienė,
2012 08 25
Rasa Juknevičienė,
2012 08 25