Vapsvavoris – vienas didžiausių ir spalvingiausių vorų Europoje.
Voras – panašus į vapsvą. Patinų ilgis 5-9 mm, patelių 19-28 mm. Jis aptinkamas saulėtose pakelėse, dykvietėse, miško pakraščiuose, prie vandens telkinių.
Lietuvoje aptiktas tik 2002 metais; manoma, kad dėl šiltėjančio klimato.
Voratinklis prie pat žemės, tarp žemų augalų. Vapsvavoris nutiesia vertikalų tinklą, kuris yra su iš centro į apačią ir į viršų išeinančiomis plačiomis zigzaginėmis verpalų juostomis. Gaudomoji sritis 30 cm skersmens, spindulių skaičius – 32. Slėptuvės nedaro, voras tupi tinklo centre. Ištikus pavojui arba nukrenta ant žemės, arba minutę laiko staigiais judesiais siūbuoja tinklą. Tai labai gerai matyti žolės stiebu palietus tinkle tupintį vorą.
Minta žiogais, skėriais. (kiti vorai dar minta musėmis; yra ir voras vegetaras, kuris maitinasi augalais; dauguma didelių vorų mielai ėda varles, mažus driežus ir pan).
Poravimosi metu patelė dažnai suėda patinėlį, tik retkarčiais jam pasiseka pabėgti. Kiaušinėlius deda rugpjūčio mėn. Jų būna 300-400, gelsvos spalvos, suformuotų į rutulį. Kiaušinėlių kokonas nuverptas iš kelių voratinklinių gijų sluoksnių, užmaskuotas tarp žolių stiebelių. Iš viso patelė pagamina iki 5 kokonų. Patelės po kiaušinėlių dėjimo nugaišta. Po mėnesio išsirita jaunikliai, kurie peržiemoja tame kiaušinėlių kokone. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje jie prakanda išorinėje kokono sienelėje angą ir palieka savo žiemos būstą. Po trijų mėnesių tampa suaugėliais ir vėl gali daugintis.
Mokslininkės S. Wilder ir A. Rypstra iš Majamio universiteto (JAV) teigia, jog poravimosi metu patelė dažniausiai suėda patiną, todėl kad jie yra mažesni. Pasak autorių, dažniausiai vorų patelės patinus valgo ne dėl lyčių balanso, o paprasčiausiai iš alkio.
Padėjusios kiaušinius patelės nugaišta. Po mėnesio kokonuose išsirita jaunikliai, kurie čia ir žiemoja. Sulaukę kitos vasaros, vapsvavoriukai prakanda kokono sienelėje angą ir palikę savo žiemos būstą iškeliauja į pievas.
2010 metais rugpjūčio mėn. vapsvavorį pavyko aptikti ir Krekenavos regioniniame parke.
Literatūra
1.Lututė.
2.http://ekologija.blogas.lt/vapsvavoris-nauja-rusis-krekenavos-regioniniame-parke-6754.html
3.http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis?name=straipsnis-4823&t=/121/290/299&l=3
Rasa Juknevičienė,
2012 08 08
Voras – panašus į vapsvą. Patinų ilgis 5-9 mm, patelių 19-28 mm. Jis aptinkamas saulėtose pakelėse, dykvietėse, miško pakraščiuose, prie vandens telkinių.
Lietuvoje aptiktas tik 2002 metais; manoma, kad dėl šiltėjančio klimato.
Voratinklis prie pat žemės, tarp žemų augalų. Vapsvavoris nutiesia vertikalų tinklą, kuris yra su iš centro į apačią ir į viršų išeinančiomis plačiomis zigzaginėmis verpalų juostomis. Gaudomoji sritis 30 cm skersmens, spindulių skaičius – 32. Slėptuvės nedaro, voras tupi tinklo centre. Ištikus pavojui arba nukrenta ant žemės, arba minutę laiko staigiais judesiais siūbuoja tinklą. Tai labai gerai matyti žolės stiebu palietus tinkle tupintį vorą.
Minta žiogais, skėriais. (kiti vorai dar minta musėmis; yra ir voras vegetaras, kuris maitinasi augalais; dauguma didelių vorų mielai ėda varles, mažus driežus ir pan).
Poravimosi metu patelė dažnai suėda patinėlį, tik retkarčiais jam pasiseka pabėgti. Kiaušinėlius deda rugpjūčio mėn. Jų būna 300-400, gelsvos spalvos, suformuotų į rutulį. Kiaušinėlių kokonas nuverptas iš kelių voratinklinių gijų sluoksnių, užmaskuotas tarp žolių stiebelių. Iš viso patelė pagamina iki 5 kokonų. Patelės po kiaušinėlių dėjimo nugaišta. Po mėnesio išsirita jaunikliai, kurie peržiemoja tame kiaušinėlių kokone. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje jie prakanda išorinėje kokono sienelėje angą ir palieka savo žiemos būstą. Po trijų mėnesių tampa suaugėliais ir vėl gali daugintis.
Mokslininkės S. Wilder ir A. Rypstra iš Majamio universiteto (JAV) teigia, jog poravimosi metu patelė dažniausiai suėda patiną, todėl kad jie yra mažesni. Pasak autorių, dažniausiai vorų patelės patinus valgo ne dėl lyčių balanso, o paprasčiausiai iš alkio.
Padėjusios kiaušinius patelės nugaišta. Po mėnesio kokonuose išsirita jaunikliai, kurie čia ir žiemoja. Sulaukę kitos vasaros, vapsvavoriukai prakanda kokono sienelėje angą ir palikę savo žiemos būstą iškeliauja į pievas.
2010 metais rugpjūčio mėn. vapsvavorį pavyko aptikti ir Krekenavos regioniniame parke.
Literatūra
1.Lututė.
2.http://ekologija.blogas.lt/vapsvavoris-nauja-rusis-krekenavos-regioniniame-parke-6754.html
3.http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis?name=straipsnis-4823&t=/121/290/299&l=3
Rasa Juknevičienė,
2012 08 08
